Kliukarka

Rasos neįmanoma nepastebėti. Ji – ryški, garsi, charakteringa asmenybė. Garsiai juokiasi, drąsiai rėžia savo tiesą į akis ir gyvenimo kelią visad sąmoningai, ryžtingai rinkosi pati. Ji tikrai nepaskęstų pilkoje masėje ir panašu, kad tokią sodrią, išskirtinę moterį subrandino ne tik menininkų tėvų genai, bet ir ketvirtą dešimtmetį besitęsiantis gyvenimas Bulgarijoje.   Pas Rasą į svečius … Skaityti toliau →

Bulgarijoje prasidėjo atsiprašymų savaitė. Atsiprašyti, atleisti, paleisti – graži tradicija, viena iš tų, kurias mielai priimu, įsileidžiu į savo gyvenimą, kuriomis norisi dalintis. Kasmet skirtingu metu, septynias savaites prieš Velykas, po didžiųjų Vėlinių, prieš pat prasidedant ilgiausiam metų pasnikui (tradiciškai religingi provoslovai čia tiek laiko prieš Velykas nevalgo mėsos, pieno produktų ir kiaušinių, griežtai to … Skaityti toliau →

2018-aisiais  rubriką apie lietuvius Bulgarijoje nutariau pradėti pokalbiu su lietuvių bendruomenės pirmininkė Egle Barauskaite Volke. Kviečiu susipažinti su jau nuveiktais darbais, planais ir vis gausesniais, turiningesniais renginiais. Eglė – kompanijos siela, idėjų generatorė, puiki organizatorė, gebanti suburti žmones ir turinti savyje daug šilumos, kuria nuoširdžiai dalinasi. Ji paperka meile žmonėms. „Žmonės buvo, yra ir, tikiu, … Skaityti toliau →

Tęsdama rubriką apie lietuvius Bulgarijoje tiesiog negalėjau nepakalbinti Sofijoje dvejus metus gyvenančios laisvai samdomos žurnalistės ir tekstų kūrėjos Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos. To priežastis – šiemet išleistas pirmasis lietuviškas gidas „Prisijaukinti Bulgariją“ apie šią įvairialypę Balkanų šalį. Virginija – jo autorė.  Leidinyje kūrybingai pateikiama informacija apie šalį ir patarimai keliautojui. Autentiška patirtis nykstančiame Bulgarijos kaime „Surijau“ 100 … Skaityti toliau →

Rubriką apie lietuvius Bulgarijoje pradėjau metų pradžioje. Pasidalinau Elenos istorija ir kitus susitikimus su tautiečiais atidėjau pavasariui. Bulgarijoje žydint alyvoms ir kaštonams, o temperatūroms pasiekus vasarai būdingus orus, ilgiau ieškoti pasiteisinimų būtų tiesiog nepadoru. Aplankiau netoli Sofijos esančiame Balšos kaime gamtos apsupty įsikūrusią Rimantę Verbylaitę-Tzolovą su šeima. Rimantė – vienintelė Bulgarijos lietuvė, su kuria susipažinome … Skaityti toliau →

Smegenims bei pirštams atsisakant rašyti naują tekstą, kartais graužia kaltė ir vis primenu sau, kad apleidau tinklaraštį. Keliavau į Velsą, Lietuvą ir Angliją, savaitei pasidaviau virusui ir laiką leidau lovoj, dariau kitus darbus – vis teisinau save. Per tą laiką žymėjausi dėmesio vertas temas ir nešiodamasi jas savyje supratau, kad dauguma susijungia į vieną – … Skaityti toliau →

Žadintuvas, atidėjimas, vėl skambėjimas, šlepetės, chalatas, ranka spaudžia virdulio mygtuką, dušas, užpilama kava, kompiuteris, naujienos, skuboti pusryčiai ir darbo dienos pradžia pusiau pramerktomis akimis ir viena koja sapne. Pažįstamas scenarijus? Tie patys ryto ritualai, tas pats maršrutas, tie patys automatiniai judesiai ir žvilgsnis į priekį, o gal kartais ir į niekur. Tos pačios mintys ir … Skaityti toliau →

Kai man pritrūksta įkvėpimo ar jaučiuosi per daug įsižeminusi prisimenu vaikiną iš Pietų Korėjos, kuris vienas leidosi į kelionę aplink pasaulį dviračiu. Susitikome antrą jo kelionės mėnesį 2011-ųjų pavasarį, Panevėžyje (laivu pasiekęs Vladivostoką, dalį Rusijos teritorijos  įveikė traukiniu). Tuomet buvau gana aktyvi couchsurfing svetingumo platformos narė ir keliautojui Jeong Hwan Kim, prisistatančiu tiesiog Kim, pasiūliau … Skaityti toliau →

Artimiau susipažinti su Bulgarijos lietuviais, išgirsti ir aprašyti jų istorijas panorau po kalėdinio bendruomenės susitikimo Sofijoje, kai supratau, kad net ir būnant vienu metu vienoje vietoje gyvai su visais pabendrauti tiesiog pristinga laiko. Užsiplepėjus su seniai matytais bičiuliais, vakarui baigiantis naujas pažintis gali suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Nes tos, kai prisistato grupė žmonių ir … Skaityti toliau →

Šiandien lygiai trys savaitės, kai nebedirbu picerijoje. Tekstą parašiau dar keliolika dienų anksčiau – tada, kai apsisprendžiau, kad eksperimento stebėti žmones iš už baro man pakaks. Žinojau, kad tai laikina stotelė ir kai tik pajutau, kad tas vaidmuo man nebepatinka, kad nebeaugu, nebežinau, ko išmokti, o nuobodžiauju, darausi irzli, kad atbunka gebėjimas pastebėti šviesius dalykus … Skaityti toliau →

Savaitgalį namuose nebuvau tik parą, bet jaučiuosi praturtėjusi mažiausiai savaitės įspūdžiais. Pastaruosiuis keturis mėnesius mano rutina apsiribojo darbu ir namais, o išvykos – keliolikos kilometrų spinduliu nuo miesto, kuriame gyvenu. Tad Kalėdinio Bulgarijoje gyvenančių lietuvių susitikimo Sofijoje nuoširdžiai laukiau gerą mėnesį, nuo pat tos akimirkos, kai gavau pakvietimą. Gera sutikti jau pažįstamas merginas ir moteris … Skaityti toliau →