Bulgarija gali būti patraukli ir tolimųjų reisų vairuotojams – naują matymo kampą man atskleidė pokalbis su Gediminu Gostautu, kuris prisistato furistu. Lietuvis po keliolikos Anglijoje praleistų metų pernai persikėlė į gimtąjį savo mylimosios bulgarės kaimą – Yoakim Gruevo šalia Plovdivo, įsidarbino vienoje didžiausių šalyje transporto firmų ir iš savaitinių reisų po Europą grįžta namo į Bulgariją. Čia ne tik džiaugiasi geru oru, draugiškais vietiniais, bet ir matydamas laimingą keturmetį sūnų, kuris čia turi daug laisvės ir gali ilgiau pabūti tiesiog vaiku.

Gediminui Bulgarija pažįstama jau nuo 2007-ųjų, kai sutiko savo mylimąja bulgarę.

Kasmet Bulgarijoje atostogavusi pora, nesustoja keliauti po šalį ir čia persikraustę.

Nepabuvus prie jūros, nesiskaito, kad buvai Bulgarijoje.

Lietuviui Bulgarijoje patinka gamta, klimatas ir virtuvė.

Gedimino pažintis su Bulgarija prasidėjo 2007-aisiais, kai dirbdamas salotų ūkyje Anglijos pietuose sutiko savo išrinktąją iš šios šalies. Po metų juodu pirmąkart atvyko čia bendrų atostogų. Kadangi buvo žiema, pasirinko slidinėjimą, nors nei vienas anksčiau nebuvo stovėjęs ant slidžių. Tai buvo pirmosios Gedimino atostogos užsienyje. Iki tol gyveno Švedijoje ir Anglijoje, tačiau visą laiką skirdavo darbui. Lietuvį sužavėjo kalnai, nustebino žiemą laukuose dirbantys žmonės (žemė čia neįšala), taip pat netikėta buvo pamatyti gyvulius ganančius piemenis. Nemalonų įspūdį paliko tik šiukšlių gausa. Buvo keista, kad bulgarai nesaugo, nesirūpina tokia gražia savo gamta. Po to pora į Bulgariją atostogauti vykdavo kasmet, o prieš keletą metų ėmė svarstyti galimybę atvažiuoti čia pagyventi. Į Angliją, kur turi butą, gali grįžti bet kada, tad nutarė apsistoti erdviame uošvių name Yoakim Gruevo kaime ir pabandyti, kaip seksis. 

Lietuviui Bulgarijoje lengviau sekėsi susirasti darbą nei žmonai bulgarei

Nors iš pradžių Gediminui buvo neramu, ką gi veiks šioje šalyje, nesunkiai rado veiklą, kuri jam arčiausiai širdies. Nuėjęs į keletą pokalbių dėl darbo biure, greit suprato, kad sėdėti visą dieną vienoje vietoje ne jam. Norisi daugiau judėti, daugiau dinamikos. Gediminas dar Lietuvoje dirbo vairuotoju, Anglijoje vairavo žemės ūkio techniką, tad prie vairo sėdo ir atvykęs į Bulgariją – įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju, dažniausiai savaitei keliauja į Vokietiją ir savaitę būna namuose. Nors keturmetis sūnus Nikolas nelabai nori tėčio ilgam išleisti, kol kas laiką atskirai atperka parvežamos lauktuvės.

Užsienietį žentą šiltai priėmė ne tik išrinktosios tėvai, bet ir visi kaimynai. Net meras mielai spaudžia ranką. Vyrą nustebino tai, kad beveik visi kaimo gyventojai yra čia gimę ir gyvena visą gyvenimą. Jie net juokauja, kad reikia būti atsargiems, norint netyčia nesusituokti su tolimos eilės pusbroliu ar pussesere. O taip nutikti kartais gali ir dėl painavos pavardėse. Štai žmonos šeimoje vis dar pasakojama istorija, kaip jos senelis, dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju ir keliaudavęs po Libiją ir Siriją, per gyventojų surašymą gavo išgalvotą pavardę. Tuo metu jis buvo išvykęs, surašinėtojai težinojo jo vardą ir nusprendė, kad jei keliauja po užsienį, yra turtingas žmogus ir jam tiks pavardė Lazarov. Taip šeima prieš maždaug pusšimtį metų gavo pavardę, kuri iki šiol skiriasi nuo brolių, pusbrolių. Kodėl pareigūnai tada nepaklausė giminių ir pradėjo šią painiavą, neaišku iki šiol.

Tačiau, nors lietuviui Bulgarijoje gyventi patinka, sunkiau su darbais sekasi jo antrajai pusei, kuri Anglijoje įgijo grožio terapeutės specialybę. Bulgarės nemažai dėmesio skiria išvaizdai, tačiau populiaresnės kirpimo, manikiūro paslaugos, o masažai, veido valymai ir kitos odos procedūros atliekamos rečiau, tad į gimtinę grįžusiai emigrantei sunkiai pavyksta uždirbti iš mėgstamos veiklos ir ji vėl dairosi į Angliją. Kol kas nėra aišku, kur šeima nutars galutinai apsistoti. Gali būti, kad jau kitąmet vėl pabandys padirbėti Anglijoje, tačiau Gediminas tikisi, kad po poros metų, kai vaikui ateis laikas keliauti į mokyklą, jie grįš į Bulgariją ir įsikurs Plovdive, kur yra ir mokykla anglų kalba, daug būrelių. Čia gyventi jam patinka labiau nei D. Britanijoje – jaučiasi savas ir mėgaujasi ramybe.

Pagrindiniai Bulgarijos privalumai – geras oras, gamta ir laisvė vaikams

Išrinktosios gimtinėje Gediminas mielai liktų ilgam. Po 14 Jungtinėje Karalystėje praleistų metų jau norėjosi pokyčio. Čia jam patinka ir bent 7 mėnesius per metus džiuginantis geras oras, ir tai, kad žiemą paspaudžia šaltukas ir sniego būna. Bulgarija jam šiek tiek primena Lietuvą. Kada panorėjus gali nuvažiuoti į mišką pauogauti, pagrybauti, prie ežero – išsimaudyti, o Anglijoje reikia licenzijos, norint rinkti miško gėrybes. Laisvalaikiu čia galima ne tik keliauti po šalį, kuri išties turi daug įdomių lankytinų vietų, bet ir greitai automobiliu pasiekti Graikiją, Turkiją. Ir virtuvė puiki – pupelių, lęšių sriubos, sultingos daržovės, didesnė vaisių įvairovė, pusryčių kepiniai, tradicinės banitsos, ant grotelių kepami kotletai ir maltos mėsos dešrelės (kebabčeta). Lietuviui pasirodė neįprasta tik tai, kad stipriąją rakiją (vynuogių degtinė) vietiniai užsikanda ne dešromis ar lašinukais, kaip mums įprasta, o salotomis, kartais užsigerdami iš rūgštaus jogurto gaminamu airanu.

Gediminas gyvenimą Bulgarijoje labai vertina ir dėl to, kad čia gerokai smagiau jų sūnui. „Kaime pilna vaikų, vasarą laksto pusplikiai, duodasi su katinais, gainioja vištas, seneliai nors iš vienos pusės šalia, darželis vos už 100 metrų“, – privalumus vardija emigrantas ir pastebi, kad dalis bulgarų neleidžia atžalų į darželį, nes ten nemažai čigoniukų. O Gediminas įpratęs, kad Anglijoje supa įvairiausių tautų ir rasių atstovai ir džiaugiasi, kad patį šviesiausią visam kaime, mėlynakį baltapūkį visi myli ir net per daug lepina.

Bulgarijoje Nikolas gali mėgautis tikra vaikyste

Nikolas kalba angliškai, bulgariškai ir sako mokąs kačių kalbą.

Bulgarijoje vaikai turi daugiau laisvės

Bulgarija žavi geru oru ir puikiomis sąlygomis vandens pramogoms.

Darželyje ir visame kaime baltapūkis mėlynakis yra labai mylimas ir lepinamas.

Trimetis, vos atvykęs į Bulgariją, beveik nesuprato kalbos, tad pykdavo, kai su juo kalbėdavo bulgariškai ir visus taisydavo. Tačiau per kelis mėnesius, vos pradėjęs eiti į darželį, ėmė laisvai kalbėti. Su tėčiu berniukas iki šiol kalba angliškai, o su mama ir visais kitais – bulgariškai. Vyras pastebi, kad vyrai rečiau išmoko vaikus gimtosios kalbos nei mamos. Lietuvių kalbą berniukas girdi, kai tėtis žiūri krepšinį. Paskaito kartais ir lietuvišką knygutę, tuomet Niko, pasak tėčio, būna daug juoko. Gediminas kilęs iš penkių vaikų šeimos, bet visi gyvena Anglijoje, mama dažnai ten aplanko, tad mažylis kol kas nėra buvęs Lietuvoje. 

Lietuviai apie Bulgariją turi daug mitų, kuriuos sugriauti gali tik apsilankę čia

Gediminas prisipažįsta, kad ir dabar turbūt ne visi jo pažįstami Lietuvoje žino, kad jis persikėlė į Bulgariją. Vyrą papiktino kai kurios reakcijos ir bandymai atkalbėti. Prieš atvažiuodamas jis parašė į Lietuvių bendruomenės Bulgarijoje grupę „Facebook“, ieškodamas tautiečių aplink Plovdivą, tačiau kai grupė tapo atvira ir jo įrašą pamatė draugai ir pažįstami Lietuvoje, pasipylė tiek nesąmoningų klausimų, kad įrašą Gediminas ištrynė.

„Labai daug kas klausė, ką veiksiu neturtingiausioje ES šalyje, kodėl nelieku Anglijoje ar nevažiuoju į Lietuvą, ar negaliu rasti geriau, kartojo kad čia vieni čigonai. Tie atkalbinėtojai dažniausiai turi labai mažai žinių apie Bulgariją, bet įsitikinę savo teisumu, o patys labai pyksta, kai bulgarai nežino, kad egzistuoja lietuvių kalba ir mano, kad visi kalba rusiškai, kad sieja tik su Sovietų sąjunga. Klysta ir lietuviai, šventai įsitikinę, kad Bulgarijoje laisvai susikalbės rusiškai. Šią kalbą moka tikrai ne visi vietiniai.

Emigrantas po komentarų lavinos savo sprendimu nesuabejojo, atvirkščiai – specialiai norėjo atvažiuoti ir parodyti, kad čia galima gyventi ir visai neblogai. Būdamas Bulgarijoje jis ne tik mėgaujasi kaimo ramybe ir vietinių svetingumu, bet ir su šeima keliauja po šalį. Kiekvieną žiemą stengiasi paslidinėti. Yra išbandę Pamporovo, Borovets, Bansko slidinėjimo kurortus, vasarą lankėsi Sandanski, Melnike, Rupite kaime, šalia kurio įkurtas memorialinis aiškiaregės Vangos kompleksas su šventykla, važiuodami į Graikiją taip pat sustoja pakelės miesteliuose. 

Vyras pastebi, kad bulgarai mėgsta važiuoti į vienuolynus, kurių šioje šalyje tikrai gausu, tačiau dažnai tik uždega žvakutes cerkvėje ir skuba namo, neskiria daug laiko apžiūrėjimui, pasivaikščiojimui. O pamatyti tikrai yra ką, dauguma vienuolynų įsikūrę vaizdingose vietose. Nedideliame, bet labai gražiame Kuklenski vienuolyne jie krikštijo ir sūnų Nikolą.

Bulgarijoje verta aplankyti ne tik pajūrį, bet ir kalnus

Atvykstantiems į Bulgariją atostogų, čia įsikūręs lietuvis rekomenduoja bent porą dienų praleisti prie jūros, pasivaikščioti po Nesebaro senamiestį, bet pajūriu neapsiriboti. Jis siūlo nuvažiuoti ir į kalnus. Kalnų miesteliai turi ką pasiūlyti ir vasarą, ir žiemą. Įspūdį paliks ir išskirtinė vieta – 7 Rilos ežerai. Šviesus lietuvaitis atkreipia dėmesį, kad vasarą kalnuose labai svarbu saugotis saulės. Prie Rilos ežerų jis buvo su kepure ir ilgomis rankovėmis, tačiau dėvėjo šortus ir nejusdamas karščio taip nudegė kojas, kad sunkiai galėjo paspausti pedalus vairuodamas atgal.

Šeima mėgsta laisvalaikiu keliauti po šalį.

Bulgarija išties turtinga lankytinomis vietomis nuo karšto vandens baseinų iki vienuolynų, olų, krioklių ir kalnų maršrutų.

Na o tuos, kurie norėtų čia ne atostogauti, o pagyventi, vyras ragina ilgai nesvarstyti ir pabandyti. Jei įmanoma, verta pasilikti ir atsarginį variantą. Tarkim, važiuojantiems iš JK, pasirūpinti „Settled status“. „Geriau pamėginti, nei po to gailėtis praleistos progos. Jeigu yra noras, telieka išsirinkti vietą ir važiuoti. Sofijoje ir Plovdive, Varnoje daugiau darbų. Jei yra pažįstamų ar giminių vienos ar kitos pusės lengviau. Kai kurie lietuviai atvyksta jau turėdami čia darbus. Bet pasiruošus, galima atvažiuoti pagyventi čia vasarą ar metus, apsidairyti, jei nepatiks, visada galima išvykti“, – apie Bulgariją svajojantiems tautiečiams pataria G.Gostautas.

Tolimųjų reisų vairuotojas tikina, kad pamėginti čia įsidarbinti gali ir kolegos furistai. Algos, pasak Gedimino, panašios visoje Europoje, mokant rusų ir anglų kalbas nors truputį, galima pramokti ir bulgariškai tiek, kiek reikės darbui, o nepavykus, tęsti vairuotoją karjerą kitoje šalyje. Bulgarijos privalumas – pigesnis pragyvenimas, geresnis klimatas ir svetingi žmonės. Nors namų Yoakim Gruevo kaime, esančiame už vos 10 min. automobiliu geru keliu nuo Plovdivo, beveik niekas neparduoda, o tų kelių parduodamų kainos prasideda nuo 50 tūkst. eurų, netoliese esančiame nacionaliniame parke galima nusipirkti namuką už 2000 eurų. Bulgarija yra labai įvairi, tad ieškantys, tikrai gali rasti sau priimtiną variantą.