Rimantė Verbylaitė-Tzolova: „Svarbu kiekvienam lietuviui jaustis atsakingam už gerą Lietuvos įvaizdį“

Pavasarį Lietuvių bendruomenė Bulgarijoje į naujosios pirmininkės pareigas patvirtino parasparnių pilotę Rimantę Verbylaitę-Tzolovą. Septintus metus šioje šalyje gyvenanti lietuvė tikisi pateisinti lūkesčius ir yra pasiryžusi ne tik užregistruoti bendruomenę oficialiai, bet ir atgaivinti tarptautinėms šeimoms tokią svarbią šeštadieninę lietuvių mokyklėlę vaikams.

Su bulgaru šeimą sukūrusi parasparnių pilotė Rimantė Verbylaitė Tzolova spėjo pamilti vyro gimtinę ir žada padaryti viską, kad dukra jaustų abiejų tautų šaknis.

Su kokiom nuotaikom, nusiteikimu priėmei naujas pareigas? Ką iki šiol Tau reiškė būti bendruomenės nare, ką duoda tautinė bendrystė gyvenant svetur?

Labai gerai prisimenu savo pirmąjį susitikimą su Bulgarijos lietuviais 2012 m. pabaigoje. Tuomet buvo įkurdinėjama lietuvių bendruomenė su Remigijum Narausku priešaky. Tautiečiai iš karto nuoširdžiai priėmė į savo būrį. Man tai buvo labai svarbu – jaučiausi vienu žingsneliu arčiau namų.

Kai šių metų pradžioje buvusi pirmininkė Eglė Barasaukaitė-Volkė pradėjo ieškoti sau pamainos, ilgai nesvarsčiusi paprašiau, jog manęs netrauktų į kandidatų sąrašą. Viena pretendentė į šias pareigas dėl vyro darbo su šeima persikėlė į kitą šalį, daugiau norinčių neatsirado. Dar kartą permąsčiusi, ar tikrai galiu būti bendruomenei naudinga ir ar užteks laiko bei noro savanorystei, pasiūlymą priėmiau. Tikiuosi, kad patenkinsiu lūkesčius.

Kokie nauji iššūkiai ir atsakomybės ateina su šiuo statusu?

Lietuvoje baigiau statybos inžinerijos (konstrukcijų projektavimo) bakalauro bei strateginio organizacijų valdymo magistro studijas, tad organizaciniai reikalai man nėra naujiena. Tačiau išties nemenkas iššūkis –  žmogiškieji santykiai. Tai taip trapu ir neapčiuopiama.

Man dažnai atrodo, kad žmogus, valdantis skraidančius aparatus ir oro sroves, yra pajėgus suvaldyti viską. Kaip manai, ar Tavo aviacinė patirtis gali pasitarnauti buriant bendruomenę, vystant jos veiklą?

Tiek aš, tiek mano vyras aktyviai dalyvaujame tarptautinėse parasparnių varžybose. Keletą jų patys organizavome. Nuolat keliaujame ir sutinkame skirtingų požiūrių žmonių. Daugelį organizacinių sprendimų, kuriuos esame matę varžybose, be abejonės, galima pritaikyti ir bendruomenės veikloje.

Rimantę ir Tzvetaną suvedė meilė skrydžiams.

R. Verbylaitė-Tzolova yra Europos ir pasaulio parasparnių tikslaus nusileidimo vicečempionė.

Aviacinė šeima iš Sofijos persikėlė į netoli sostinės esantį Balšos kaimą ir apsigyveno šalia aerodromo, iš kurio kyla patys ir skraidina norinčius patirti parasparnių ir skraidyklių magiją.

Parasparnių sportas – ne tik užsidegimo, bet ir praktikos bei ambicijų reikalaujanti veikla.

Mažoji Neringa visada šalia – ir namuose, ir aerodrome, ir varžybose.

Ar turi viziją, kokia bendruomenė galėtų tapti, kuria linkme judėti per artimiausius kelis metus? Kokius tikslus keli sau, kaip naujai išrinktai bendruomenės pirmininkei?

Buvusių pirmininkų pastangų dėka lietuviai Bulgarijoje susitinka švęsti praktiškai visas lietuviškas šventes, dalyvauja labdaros mugėse ir kartais susitinka neformalioje aplinkoje.  Stengsiuosi, kad tai nenutrūktų. Taip pat esu iškėlusi uždavinį oficialiai įregistruoti lietuvių bendruomenę Bulgarijoje ir atgaivinti aktyvią lietuviškos vaikų mokyklėlės veiklą.

Kaip manai, kas labiausiai skatina lietuvius įsitraukti į bendruomenės veiklą? Kokia pagrindinė bendruomenės misija – jungti lietuvius čia, ar ir atstovauti Lietuvą Bulgarijoje, būti savotiškais ambasadoriais?

Burtis įkvepia noras susitikti ir bendrauti, keistis naujienomis, puoselėti lietuviškas tradicijas bei kalbą. Tačiau ne mažiau nei bendros šventės svarbu, kad kiekvienas lietuvis jaustųsi atsakingas už gerą Lietuvos įvaizdį.

This slideshow requires JavaScript.

Trumpai pristatyk, kokie renginiai, įvykiai laukia bendruomenės dar šiemet.

Rugsėjį planuojamas turistinis žygis Balsha kaime netoli Sofijos (aut. past. rugsėjo pabaigoje suorganizuotas piknikas), taip pat po ilgos pertraukos vyks lietuviškos vaikų mokyklėlės užsiėmimas. Gruodžio mėnesį laukia Kalėdinė labdaros mugė bei šventinis vakaras, kuris sutraukia bene daugiausiai Bulgarijos lietuvių.

Kaip meilės emigrantė į Bulgariją persikėlei prieš daugiau nei šešerius metus.  Kaip per tą laiką pasikeitė Tavo požiūris į šią šalį?

Su savo vyru, bulgaru, susipažinau parasparnių varžybose Kroatijoje. Atvykau pažinodama Bulgariją tik kaip turistinę šalį ir puikią vietą skraidymams parasparniu. Atvykusi gyventi patyriau didžiulį šoką. Kalbos visiškai nemokėjau, angliškai kalbėjo vos vienas kitas sutiktas žmogus, o bulgarų karštas būdas ir noras visada būti kompanijoje man buvo svetimas. Lietuvoje jaučiausi puikiai. Išvykusi labai skausmingai ilgėjausi šeimos, mano akiai malonios lietuviškos estetikos, tačiau dabar giliai jaučiu, kad Bulgariją jau myliu ne mažiau nei Lietuvą. Čia auga mano dukra ir padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad ji jaustų abiejų šalių šaknis.  

Aktyvi šeima veiklos lauke randa ir žiemą.

Į gimtinę Rimantė su šeima grįžta bent dukart per metus.

Tarptautinė šeima daug keliauja tiek po Bulgariją, tiek po Lietuvą.

Kaip sekasi išlaikyti lietuvišką tapatybę tarptautinėje šeimoje, perduoti ją dukrai? Kas padeda neatitrūkti nuo Lietuvos?

Mūsų Neringai treji. Ji gimė ir auga Bulgarijoje, tačiau aš su ja bendrauju tik lietuvių kalba, o tėtis – bulgariškai. Kol kas dukra puikiai supranta abi kalbas ir sėkmingai jas vartoja. Nesu įvardinusi jokių auklėjimo taisyklių, tiesiog auginu ir auklėju ją taip, kaip pati buvau auginama. Tad jai natūraliai pažįstamos lietuvių tradicijos, kultūra, požiūris.

Į Lietuvą su šeima stengiamės grįžti bent porą kartų per metus. Nuolat aktyviai domiuosi Lietuvos naujienomis, kasdien bendrauju su šeimos nariais ir draugais. Dabar nėra sunku palaikyti ryšį. Tereikia noro.

Ko Tave išmokė Bulgarija? Su kokiais didžiausiais iššūkiais ir džiaugsmais susiduri šiandien gyvendama čia?

Pradėjau į viską žiūrėti daug paprasčiau. Nustojau save kankinti bandymais verstis per galvą tam, kad įgyvendinčiau savo pačios sukurtą planą. Tiesiog tie planai dabar daug lankstesni ir priklauso nuo esamos situacijos.

Savo namais laikai Bulgariją ar jautiesi gyvenanti per dvi šalis, viena koja ten, viena čia?

Kai važiuojame į Lietuvą, visiems sakau, kad grįžtu namo. Bet kai važiuoju į Bulgariją, sakau tą patį. Vyras džiaugiasi, kad Neringa galės pasigirti ne tik dviem skirtingais kaimais, kuriuose jos laukia močiutės ir seneliai, bet net dviem nuostabiom šalim.

Interviu su Rimante publikuotas žurnalo „Pasaulio lietuvis“ rugpjūčio – rugsėjo (2018 m.) numeryje.