//
you're reading...
Lietuviai Bulgarijoje, Pažintis su Bulgarija, Susitikimai

Kaip zarasiškė Sofiją jaukinosi arba pirmasis gidas apie Bulgariją lietuviškai

Tęsdama rubriką apie lietuvius Bulgarijoje tiesiog negalėjau nepakalbinti Sofijoje dvejus metus gyvenančios laisvai samdomos žurnalistės ir tekstų kūrėjos Virginijos Pupeikytės-Dzhumerovos. To priežastis – šiemet išleistas pirmasis lietuviškas gidas „Prisijaukinti Bulgariją“ apie šią įvairialypę Balkanų šalį. Virginija – jo autorė.  Leidinyje kūrybingai pateikiama informacija apie šalį ir patarimai keliautojui.

Autentiška patirtis nykstančiame Bulgarijos kaime

„Surijau“ 100 puslapių teksto per pusdienį. Tačiau šis leidinys, mano manymu, universalus. Puikiai tinka ir skaityti dalimis – apie konkretų regioną, miestą ar sudominusias tradicijas, maistą ar šokius. Nesu tipinė tokio pobūdžio leidinių skaitytoja, nes Bulgariją jau truputį pažįstu iš vidaus, gyvenu čia beveik trejus metus ir ne kartą lankiausi prieš persikeldama. Be to, labiau mėgstu keliones planuoti spontaniškai ir pažindintis su vietove jau nuvykusi, tiesiog smalsiai tyrinėjant aplinką, o ne bandant pateisinti iš anksto susikurtus lūkesčius. Kelionių gidus skaitau retai, mieliau leidžiuosi vedžiojama vietinių ar savo nosies bei akių. Vis tik buvo smalsu pavartyti ir paskaityti pirmąjį gidą apie Bulgariją. Džiaugiuosi, kad galiu tai daryti lietuviškai. Nekantravau sužinoti, kaip gi šią šalį pamatė Virginija ir kokiais būdais jaukinosi ir tebesijaukina šį kraštą.

Skaniausiai skaičiau Virginijos pasidalijimą autentiška patirtimi ir pasakojimą apie nykstantį kaimą, kuriame įsikūrusios jos vyro giminės, veikia didžiulis viešbutis ir nuolat gyvena… 5 gyventojai.

Mintyse lyginau autorės įžvalgas su savo pastebėjimais apie bulgarų mentalitetą, įpročius ar keistumus, grožėjausi vaizdingais ir poetiškais kvapą gniaužiančios gamtos aprašymais, jautriais palyginimais ir kruopščiai parinktais istoriniais faktais bei legendomis. Pritariamai linksėjau skaitydama taiklius patarimus ir pastebėjimus apie taksi pasirinkimą, arbatpinigius ar rytinę kavą ne namie už paskutines stotinkas.

Visad ieškau ir vertinu radusi asmeninį rašančiojo santykį su tema, vietomis ir bandymą atskleisti šalį ne banaliai, stereotipiškai ar vienpusiškai, o pateikti skirtingus jos sluoksnius. Bulgarija iš tiesų yra kontrastų šalis nuo prabangių kurortų iki basliais paramstytų bakūžių, nuo populiariosios trankios ir vulgarokos čalgos iki odą kutenančių, jaudinančiai subtilių ritmų. Džiaugiuosi, kad Virginija nenuėjo lengviausiu keliu ir leidinys tikrai nėra saldžiai, lipšniai rožinis, kaip čia gaminamas rožių aliejus.

3 būdai prisijaukinti ir pažinti daugiasluoksnę Bulgariją

Nemažai žymiausių lankytinų vietų bei turistams nežinomų kaimelių bei maršrutų jau išbandžiau, tačiau knygoje radau daug naujų detalių ir sau. Jos įkvėpė mane keliauti aktyviau ir dar artimiau susipažinti su šalimi, kurioje gyvenu.

Prisijaukinti Bulgariją galima širdimi, juslėmis ir netgi protu, jei jūsiškis itin racionalus ir svarbią reikšmę teikia kainos ir kokybės santykiui. Tekstas veda skaitytoją per daugumą pajūrio kurortų iš šiaurės į pietus (lietuviams dažniausiai siūlomos Auksinės kopos ar Saulėtas krantas, tačiau autorė supažindina ir su daug vietinių pamėgtų kurortų, kurie taip pat verti dėmesio), nukelia į slidinėjimo trasas ir kalnų takus, lydi po įdomiausias sostinės vietas, senučiukes Plovdivo ir Veliko Tirnovo gatveles, vinguriuoja per kalnus ir nacionalinius parkus, supažindina su tradicijomis, šventėmis, valgiais ir gėrimais, pamoko svarbiausių frazių, gundo turtinga istorija ir amžių slėpiniais, draugiškai ir taikliai pataria ir leidžia įkišti nosį ne tik į turistams skirtas vietas, bet ir į bulgarų namus. Aiški struktūra leidžia patogiai skaityti tiek nuosekliai, tiek atskirais skyriais. Praversti gali ir į vieną vietą surinkti svarbiausi faktai apie šalį – dydį, valiutą, religiją, klimatą ir kiti.

Rekomenduoju įsigyti ir perskaityti visiems, kurie ketina apsilankyti Bulgarijoje ir tiems, kurie šią šalį jau mano prisijaukinę. Ji tokia įvairi, kad neabejoju, rasite nors vieną sau naują spalvą. Jei dar neapsisprendėte, kur ilsėsitės šią vasarą, kviečiu pažinti Bulgariją ne tik smėlėtame bei uolėtame pajūryje, bet ir keliaujant po vienuolynus, tvirtoves, įspūdingus senamiesčius, ekologiniais kalnų takais, pasirinkti žygį pėsčiomis ar žirgais, lįsti į unikalius urvus, gėrėtis skaidriais kalnų ežerais ir upėmis bei kalbinti vietinius žmones, kurių istorijos – geriausias būdas susipažinti su šalimi ir tikriausias gidas. Virginijos surinkta informacija ir patarimai, tikiu, kad keliautojams iš Lietuvos bus ne tik įdomūs, bet ir praktiškai naudingi padės sutaupyti laiko, nervų ir išvengti nesusipratimų.

Lietuvės kelias iš Zarasų į Sofiją

Išdrįsau pasmalsauti ne tik apie knygos gimimą, bet ir Virginijos emigracijos kelią, kilusius iššūkius ir kūrybinius ieškojimus. Jauna moteris prisipažįsta ne tik niekad nesvajojusi apie gyvenimą svetur, bet buvusi kategoriškai prieš. Šešerius metus studijuodama Vilniuje (Vilniaus universitete įgijo žurnalistikos bakalauro ir semiotikos magistro laipsnius) namo į Zarasus ji skubėdavo kone kiekvieną savaitgalį. Bet užsispyrusiai patriotei likimas rado būdą iškrėsti pokštą. Bendraamžis bulgaras Ivanas per Europos savanorių tarnybą atvyko į Zarasų biblioteką, kur tuo metu dirbo Virginija. Užsimezgė bičiulystė, o po metų jauna moteris persikraustė į Sofiją.

Aktyvi, komunikabili mergina, kuri dirbo bibliotekos atstove ryšiams su visuomene ir iki išvykimo organizavo renginius bei rūpinosi jaunais savanoriais iš užsienio, per vieną dieną tapo svetimšale, kuri negali perskaityti gatvės pavadinimų, užrašų iškabose. Kirilica rusų kalbos niekad nesimokiusiai jaunai lietuvei buvo visai naujas raštas. Virginija neslėpė, kad tuomet apėmė jausmas lyg būtų neįgali, jai nuolat reikėjo pagalbos, patarimo – nuvesti, palydėti, išversti, pasirūpinti.

Neilgai trukus Virginija pradėjo savanoriauti ir pusmetį keliavo po Bulgariją su tolerancijos skatinimo programa. Čia sutiko naujų draugų, geriau pažino šalį. Po to Virginija ėmė rašyti jaunimo tinklaraščiui Euroblogas.lt, o pirmąją kelionę – kalbinti Slavyani kaime įsikūrusių lietuvių – vadina lūžio tašku. Tuomet ji pirmąkart savarankiškai keliavo į kitą šalies kraštą. Po keleto mėnesių žurnalistė sulaukė žurnalo „Kelionės ir pramogos“ redaktorės Onutės Nosevičienės laiško ir pasiūlymo parengti ne tik keletą straipsnių, bet atskirą leidinį apie Bulgariją. Šios užduoties ėmėsi su malonumu. Rašymas buvo puiki paskata išmokti skaityti kirilica ir proga dar geriau pažinti namais tapusią šalį.

Virginija labai mėgsta keliauti. Kelionių metų labiausiai ją įkvepia ne žmogaus, o gamtos sukurti stebuklai. Nenuostabu, kad paklausta apie labiausiai patikusias Bulgarijos vietas ji pirmiausia paminėjo septynis Rilos ežerus. Lietuvaitę itin žavi šiltas pietų šalies klimatas, kalnai, gamta. Iš mažo Aukštaitijos miestelio persikrausčiusi į Bulgarijos sostinę iš pradžių ji jautėsi nejaukiai, bet apsipratusi mėgaujasi gyvenimu čia ir sako, kad jaučia šį saugų ir draugišką miestą ir jis ją priima.

Iššūkius atperka buvimas su mylimu žmogumi

Virginija neslėpė iššūkių, su kuriais susidūrė persikėlus gyventi į vyro gimtinę, tačiau pabrėžia, kad visus juos atperka buvimas su artimu ir ją suprantančiu žmogumi. Emigrantė dabar įsitikino ir už užsieniečių ištekėjusių draugių žodžiais, kad sunkiausi pirmi dveji metai, o vėliau atsiranda vis daugiau džiuginančių atradimų. Ji pastebi, kad bulgarai suvartoja mažiau alkoholio ir daro tai saikingiau, yra neagresyvūs. Persikrausčius pasikeitė ir merginos mityba – racione atsirado daugiau vaisių ir daržovių, kurie čia pigūs, skanūs, o šviežių gėrybių sezonas tęsiasi gerokai ilgiau. Maloniai Virginiją nustebino ir vardadienių populiarumas Bulgarijoje. Vėsų spalį gimusi lietuvaitė džiaugiasi sulaukianti daugybės sveikinimų liepos 8-ąją.

Moteris džiaugiasi radusi savyje mokytojos talentą. Jos sutuoktinis šiandien ne tik puikiai supranta, bet ir neblogai kalba lietuviškai ir be vargo susikalba su uošviais bei kitais giminaičiais. Virginija didžiuojasi, kad yra kilusi iš nuostabaus grožio Zarasų krašto, tačiau žvelgdama atgal suvokė, kad perdėtas patriotizmas ir didžiulė meilė savo šaliai kartais ne tik duoda, bet ir atima – stabdo norą ir galimybes atrasti bei pažinti pasaulį, riboja pasirinkimus. Jiedu su vyru yra atviri galimybėms ir kas žino, kur gyvens ateityje. Šiuo metu laisvai samdoma žurnalistė kartais ilgisi pastovumo ir darbo komandoje, tačiau labiausiai nori rašyti kokybiškus tekstus apie įdomius, savitus, drąsius, įkvepiančius žmones ir jų gyvenimo bei pasirinkimų istorijas ir yra atvira pasiūlymams.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Trackbacks/Pingbacks

  1. Atgalinis pranešimas: Apie įvertinimą iš šono arba kieno akys geriau rodo | Kliukarka - liepos 11, 2016

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

#raudonivakarai #dangusdega #vakariniupasivaiksciojimuromantika #cloudsonfire #redsky #magic #inspiration #lifeisbeautiful #enjoyingthemoment #sunset Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself
%d bloggers like this: