3 šventės, kurias bulgarai švenčia kovo pradžioje

Pavasario  pradžia Bulgarijoje derlinga švenčių. Jas lengva pastebėti ne tik sekant kalendorių, bet ir tiesiog gatvėje bei prekybos vietose. Nuo vasario pradžios išstatomi stendai su baltai raudonomis apyrankėmis, kovo 3-iąją mieste plėvesuoja vėliavos ir siūloma jų įsigyti – nuo mažyčių ant kotelio tos dienos šventei iki didžiulių namams ar įstaigoms, o kovo 8 d. sėkminga ne tik gėlių parduotuvėms, bet ir pakelėse prisėdusioms bobutėms, pardavinėjančioms tulpių, rožių, gvazdikų, lelijų, gerberų žiedus ir blizgiu, ryškiu popieriumi ar celafonu apvilktus augalus vazonėliuose.

Baba Marta ir martenitsos

Kovo 1-ąją Bulgariją lanko baba Marta (liet. močiutė Kovė; kovas bulgariškai – Март). Vaikai ir suaugusieji šią dieną vieni kitiems dovanoja apyrankes arba seges iš raudonų ir baltų siūlų (tiesa, dabar daug ir kiniškos produkcijos, ir plasmasinių dirželių ir papildomų papuošimų) – martenitsas. Jos dėvimos iki mėnesio pabaigos arba kol pamatomi pirmieji gandrai – tuomet rišamos ant vaismedžių. Babos Martos diena kildinama iš pagoniškų tradicijų, skirtų pagerbti trakų vaisingumo ir moteriškumo dievybei. Tikima, kad ši mitinė būtybė lemia žiemos pabaigą ir atneša pavasarį, grąžina gyvybę ir pradeda naują ciklą.

Artėjant šventės dienai iš baltų ir raudonų siūlų pagamintų apyrankių, pakabučių, segių pasirinkimas išties platus. Išlikusi ir tradicija jas gaminti savo rankomis namuose arba specialiai rengiamuose dirbtuvėse, kurias itin mėgsta vaikai. Apyrankės laikomos vaisingumos simboliu ir atspindi moterišką ir vyrišką pradus. Balta spalva  simbolizuoja moteriškumą, nekaltybę, švarą, atsinaujinimą, o raudona – vyriškumą, aistrą, energiją, meilę, gyvybę. Dovanojant apyrankes linkima sveikatos, laimės. Manoma, kad su meile ir rūpesčiu padovanota apyrankė saugo nuo piktų dvasių, kėslų ir suteikia energijos. Kovo pabaigoje ieškoma pražydusių medžių ir nuo riešo martenitsos keliauja ant šakų – itin spalvingai atrodo miesto parkai ar skverai, kur savąsias apyrankes sukabina daugiausia žmonių. Manoma, kad šis ritualas lems laimingus, sveikus, darbais, draugais ar šeimos pagausėjimu vaisingus metus, o apyrankėse sukaupta energija bus panaudota medžių vaisiams sukrauti.

Kad bulgarai šią tradiciją išlaiko ir gyvendami svetur turėjau progos įsitikinti pati. Prieš keletą metų kovo pabaigoje lankiausi Kardife, Velse ir parke pamačiusi pražydusių medžių nutariau ten palikti savąją apyrankę. Išsirinkus medį ir priėjus arčiau pamačiau, kad ant jo jau kabojo kažkieno šviežiai palikta martenitsa.

Plačiau apie Babos Martos ištakas Virginija Pupeikytė Dzhumerova  rašė portale Alfa.lt

Bulgarijos Išsivadavimo iš Osmanų imperijos diena

Kovo 3-iąją bulgarai švenčia savo Nepriklausomybę. Tą dieną plėvesuoja vėliavos, prekeiviai gausiai siūlo įvairios patriotinės simbolikos – nuo vėliavėlių ir magnetukų ar tušinukų iki tautos herojų atvaizdais puoštų marškinėlių. Miestų ir miestelių aikštėse vyksta minėjimai, pagerbiami  žuvusieji už laisvę sukilimo dalyviai, Atgimimo organizatoriai, rengiami koncertai, kuriuose gausiai pasirodo folkloriniai ansambliai. Renginių epicentras  – prie Šipkos, kur vyko aršiausi mūšiai.

Po 1877-1878 metais vykusio Rusijos ir Turkijos karo (kuris kilo po 1876 m. osmanų žiauriai numalšinto Balandžio sukilimo) Bulgarija išsilaisvino iš 500 metų trukusios osmanų priespaudos. Nepriklausomybės diena švenčiama kovo 3-iąją, nes būtent šią dieną 1878 m. buvo pasirašyta San Stefano taikos sutartis, užbaigusi karą tarp Rusijos ir Osmanų imperijos ir įtvirtinusi Bulgarijos Respublikos Nepriklausomybę. Tai viena iš priežasčių, kodėl nemaža dalis bulgarų jaučia Rusijai prielankumą ir dabar – istoriškai  bulgarai laiko ją broliška valstybe.

Plačiau apie Bulgarijos istoriją Lietuvos ambasadorius Rumunijoje ir Bulgarijos Respublikai Arvydas Pocius rašo portale lietuvoszinios.lt

Kovo 8-оji Bulgarijoje – ir Motinos diena

Kovo 8-ąją Bulgarijoje minima ne tik Tarptautinė moterų solidarumo diena, bet ir Motinos diena. Atskiros dienos pagerbti mamas ši tauta neturi, o tėvo dienos kalendoriuje išvis nėra. Tačiau pagarba vyresniesiems įsišaknijusi giliai ir atsispindi kituose papročiuose – kaip kad atleidimo prašymas iš tėvų, krikštatėvių, vyresnių giminaičių per Proški savaitę prieš prasidedant Velykinio pasninko laikotarpiui. Bulgarai atskirus pagarbius kreipinius turi netgi vyresniajai seseriai (кака – naudojamas ir kreipiantis į pusseseres, kaimynes ar nepažįstamas merginas, kurios per jaunos būti vadinamos tetomis ar stengiantis pamaloninti) ir vyresniajam broliui (батко – naudojamas ir kreipiantis į pusbrolius, kaimynus ar nepažįstamus vaikinus, kurie per jauni būti vadinami dėdėmis).

Kovo 8-ąją, kad neliktų nepasveikinta nė viena moteris, gėlių pardavėjai užtikrina, kad puokštę ar žiedą būtų įmanoma rasti kiekviename rajone – tiek į celofaną įrištais pavieniais žiedais, tiek puokštėmis ir vazonėliais prekiaujama prie didžiųjų prekybos centrų ir kone kiekvienoje sankryžoje. Šią dieną dailiosios lyties atstoves sveikina ne tik vyrai (antrosios pusės, giminaičiai, kolegos), bet ir artimos draugės ar giminaitės dovanoja vienos kitoms papuošalų, kvepalų, kokią malonią smulkmeną ar bent eina kartu išgerti kavos.