Pateikti savo tinklaraštį viešai, publikuoti savo mintis – ne žurnalistinius tekstus apie kitų žmonių istorijas ir reiškinius, o savo pamąstymus apie santykius su savimi ir kitais, kasdienybės ritualus ir laimės bei harmonijos paieškas – prilygsta viešam apsinuoginimui. Tai baugina. Nors intymiausias detales, ypač liečiančias kitus žmones, pridengsiu bent skepeta ar paslėpsiu po anklode, vis tik … Skaityti toliau
Šįryt vaikštant su šunimi prie mūsų trijulės prisigretino trys benamiai. Jie nieko neprašė – nei parūkyti, nei centų, nei maisto. Norėjo tik žaisti su mūsų šunimi. Tie benamiai – tai šunys. Jų Bulgarijoje galybė – mažyčių ir didelių, kaip šįryt mūsų sutikti, jaunų ir gyvenančių paskutines savo dienas, paliktų, išmestų ir jau gimusių gatvėje. Benamystė … Skaityti toliau