//
you're reading...
Pažintis su Bulgarija

Benamiai šunys arba kaip atskiros istorijos virsta statistika

DSC05660

Šįryt vaikštant su šunimi prie mūsų trijulės prisigretino trys benamiai. Jie nieko neprašė – nei parūkyti, nei centų, nei maisto. Norėjo tik žaisti su mūsų šunimi. Tie benamiai – tai šunys. Jų Bulgarijoje galybė – mažyčių ir didelių, kaip šįryt mūsų sutikti, jaunų ir gyvenančių paskutines savo dienas, paliktų, išmestų ir jau gimusių gatvėje. Benamystė – ne pirmos kartos problema, tad gatvės taisykles keturkojai moka – gretinasi prie išpuoselėtų savo genties brolių šeimininkų. Deja, meilė gyvūnams ne visada besąlygiškai taikoma visiems mažiesiems mūsų draugams. Savas šuo – tarsi šeimos narys, o galybė benamių tampa tik skaičiumi, problema, bet ne atskiromis istorijomis.

Nuvijome purviną ir parazitų turinčią trijulę ir mes. Ir susigėdau. Kad išsigandau pavidalo, formos, statuso, kad savąjį veislinį augintinį, blizgančiu kailiu iškėliau aukščiau jo keturkojų bičiulių. Ronis vis žvalgėsi ir norėjo žaisti, bet mūsų pavyti šunys dar kiek laiko sekė, ir nubėgo savais reikalais – ieškoti kitų draugų.

Dažnai argumentuojama, kad skurdžioje valstybėje problemų ir be benamių gyvūnų pakanka ir tai nėra prioritetas. Tačiau šie keturkojai ne tik keičia miesto veidą dieną, bet ir susiburia į pavojingas gaujas naktimis. Tuomet jie drąsūs ne tik loti, bet ir pulti, aršiai gina savo teritoriją – gatves, kurios jau seniai tapo namais.

Šunų bijau nuo vaikystės – kartą pokštaudamas labai išgąsdino pusbrolis, paleisdamas į mane lojantį jų šeimos vilkšunį. Nors viskas baigėsi gerai – sugavo jį prieš prisiartinant ir jis manęs nė nepalietė, išgąstis liko ilgam. Ir dabar bijau ne tik nepažįstamų šunų, bet ir draugų keturkojų, jei jie padaro staigesnį judesį, sustingstu, jei šuo pribėga gatvėje, net jei matau, kad nusiteikęs draugiškai. Ir man dėl to nejauku. Stengiuosi labiau pažinti ištikimuosius keturkojus, susidraugauti su jais – juk bijome tai, ko nepažįstame, kai nežinome kaip elgtis, kai negalime valdyti situacijos.

Kaip išspręsti benamių gyvūnų problemą Bulgarijoje, aš nežinau. Ko gero, reikėtų ne vienos gyvūnų globos organizacijos, kur tokie nelaimėliai galėtų gyventi, būrio savanorių ir mecenatų, aukojančių šiam gražiam tikslui. Bet pradėti galima nuo savęs – į savo namus parsivesti gyvūną tik gerai apgalvojus, apmokėti kiemo benamio kastraciją ir vakcinaciją, kad nutrūktų benamystės grandinė ir nereikėtų benamystės kęsti palikuonims, globoti nors vieną gyvūną ar aukoti tą darančioms organizacijoms. Net tokie maži žingsniai, jei bus daug juos darančių, tikrai keis padėtį.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: