//
you're reading...
Lietuviai Bulgarijoje, Pažintis su Bulgarija, Susitikimai

Bulgarijos pajūryje įsikūrusi žemaitė kiekvienoje šalyje ir žmonėse ieško ko nors gero

Tęsdama rubriką apie lietuvius Bulgarijoje pastebėjau, kad daugiausia kalbinu gyvenančius sostinėje – dažniau matau, daugiau žinau, geriau pažįstu. Tačiau panorau praplėsti šį ratą ir papasakoti istorijas tų, kurie pavieniui atstovauja Lietuvai skirtinguose šalies regionuose. Su Burgaso mieste gyvenančia Rima Kairyte Marinova kurį laiką draugaujame Facebooke, tačiau gyvai telefonu kalbėjomės pirmą kartą. Mane maloniai nustebino betarpiškas jos bendravimas ir pozityvus požiūris į gyvenimą, tad pokalbis greitai pakrypo nuo jos kelio į Bulgariją ir pirmųjų įspūdžių į jos kelią savęs link ir pastangų filtruoti kalbą, mąstyti pozityviai ir būti geriausiu įmanomu pavyzdžiu savo vaikams.

Rima Kairytė Marinova Burgas Bulgarija

Rima Kairytė Marinova iš Lietuvos pajūrio persikėlė į Bulgarijos pakrantę. Burgase su šeima ji įsikūrė prieš ketverius metus.

 

Su savo tuomet būsimu vyru bulgaru Rima susipažino Lietuvoje 2003-iaisiais. Maždaug pusę laiko iš 15 metų pažinties pora draugavo, kitątiek yra susituokę. Iš pradžių daug keliavę vienas pas kitą, padirbėję Anglijoje, pirmagimio Matėjaus juodu susilaukė Bulgarijoje, Stara Zagora mieste, kur gyveno apie pusantrų metų. Vėliau moteris su kūdikiu paskui vyrą inžinierių keliavo ten, kur jis gaudavo kontraktą – šeima pagyveno Olandijoje, Slovėnijoje, susilaukė antro sūnaus Pavelo. Berniukams augant nutarė, kad reikalinga viena vieta, kur apsistotų Rima su vaikais, kur grįžtų vyras iš darbų skirtingose šalyse. Burgasą jiedu pasirinko dėl to, kad šalia jūra, kuri traukia Vydmantuose prie Palangos užaugusią Rimą, ir gero susisiekimo – netoli net du tarptautiniai oro uostai – Burgaso ir Varnos. Tad skristi patogu tiek vyrui, tiek visiems į Lietuvą, tiek norintiems aplankyti svečiams.

Bulgarijos pajūryje Rima su vaikais įsikūrė prieš ketverius metus. Vyras pagal specialybę dirbo Abu Dabyje, dabar karjerą tęsia Lenkijoje, tačiau išsiskyrimo pora nesureikšmina – toks jų pasirinktas modelis – vyras išlaiko šeimą, o žmona rūpinasi namais ir vaikais. Ir veiklos tikrai netrūksta. Juodu kasdien kalbasi „Skype“ programa ir susitinka kuo gali dažniau – bent kartą per mėnesį ar kelis. Štai ir dabar trijulė skris pas tėtį balandį, tuomet jis grįš gegužę trumpam, birželį jie vėl skris į Lenkiją, o iš ten automobiliu riedės į Lietuvą atostogų, liepą ir rugpjūtį šeimyna visad sulaukia svečių iš gimtinės.

Gyvenimą aukštyn kojom apvertė vaikai

Apsispręsti gyventi Bulgarijoj paskatino ir kalbos iššūkiai. Vyresnėlis sūnus turi logopedinių problemų, ilgai visai nekalbėjo, vėliau sunkiai tarė žodžius. Specialistams patarus kalbėti viena kalba, situacija smarkiai pagerėjo. Jis jau puikiai kalba bulgariškai, supranta lietuviškai, mokosi angliškai. Pirmoko pirmojo pusmečio rezultatai ir geriausi balai rodo, kad mamos rūpestis ir pastangos davė vaisių.

Rima prisipažįsta, kad vaikų gimimas apvertė jos gyvenimą aukštyn kojom. Iki tol gyvenusi tiesiog plaukdama pasroviui ir apie daugelį dalykų nesusimąstydama, ji kasdien vis labiau norėjo būti geru pavyzdžiu savo berniukams (o nesijautė to verta), atsakyti į jų klausimus – kas yra draugystė, kas būna, kai miršti, ką daryti sulaukus pašaipų ir pan. Tad 8-еrių ir 5-erių metų sūnus auginanti moteris ėmė daugiau laiko skirti saviugdai, lankyti nuotolinius kursus apie proto jėgą, domėtis psichologija, pozityviu mąstymu, žodžio galia, stengiasi pamatyti save iš šono.

Bulgarijos lietuvė atvirauja, kad buvo ir labai skaudžių akimirkų, kad teko įveikti savo išdidumą, užsispyrimą, paleisti kai kuriuos įgeidžius, principus, iš anksto turėtas vizijas. Iš pradžių norėjusi duoti lietuviškus vardus, vėliau sako supratusi, kad tai savanaudiškas noras. Nutarė elgtis taip, kaip bus geriausia vaikams, kad jie nesijaustų nepatogiai šioje šalyje. Rinkdama vardus atsižvelgė ir į tai, kad berniukai turėtų vardadienius, kuriuos bulgarai mėgsta švęsti net smarkiau nei gimimo dieną. Taip pat ji visad buvo tvirtai įsitikinusi, kad jos vaikai būtinai kalbės lietuviškai ir net mintyse teisdavo mamas, kurios nemoko atžalų savo gimtosios kalbos. Vis tik susidūrusi su vyresnėlio kalbos problemomis suprato, kad ne visada viskas klostosi taip, kaip nori ar kaip planavai. Teko nuryti karčią piliulę ir susitaikyti su situacija. Logopedė įžvelgė, kad berniukas netaisyklingai kalba bulgariškai, nes girdi mamos tarties ar kalbos klaidas. Rima juokauja, kad pirmoje klasėje juodu mokosi drauge – ji visus dalykus aiškina bulgariškai, kad vaikui, kuriam kyla sunkumų suvokiant kalbą, nesimaišytų terminai, pavyzdžiui matematikos, tad apie sudėties, atimties veiksmus, uždavinius Rima kalba bulgariškai, o štai barasi ar meilės ir palaikymo žodžius visad taria lietuviškai. O Matėjas jau pataiso mamos kalbos klaidas. Dabar abu berniukai neblogai supranta lietuviškai, o kartais netikėtai žaisdami netgi patys persijungia.

This slideshow requires JavaScript.

Lietuvių kalba – supergalia

„Bandau aiškinti, kad kalbos – tai turtas, gali daugiau suprasti, sužinoti. Daug keliaujame, tad berniukai jau mato, kokia svarbi anglų kalba, patys bando užsisakyti maisto ar paklausti, kur tualetas. Taip pat ir kalbant lietuviškai ima suvokti, kad tai išskirtinis turtas, kad tai galimybė bendrauti tarsi slapta kalba, kurios nesupranta bendraamžiai ir net suaugusieji. Tuo vyresnėlis įsitikino dar darželyje. Ilgai manęs, kad auklėtoja tai jau tikrai viską žino ir moka, į grupę jis nusinešė lietuvišką knygutę apie Mikę Pūkuotuką. Nors perspėjau, kad auklėtoja nesupranta lietuviškai, vaikas tuo įsitikino tik tada, kai pati pedagogė pasakė, kad skaityti ši kalba ji negeba“, – su šypsena situaciją prisimena Rima.

Pradžioje reikėjo laiko įsikurti naujoje vietoje, dabar viskas stoję į savo vietas. Vyresnėlis lanko mokyklą, jaunėlis – darželį, Rima stengiasi skirti jiems maksimaliai dėmesio, o savirealizaciją jai atstoja nuolatinis tobulėjimas, dvasinių, psichologinių žinių gilinimas. Moteris prisipažįsta, kad kartais kyla noras eiti dirbti, bet pagalvojus, kad kone visą atlygį tektų atiduoti auklei ir praleistų daug smagių ir vertingų akimirkų su vaikais, kol su jais būtų svetimas žmogus, veja šį norą šalin.

„Dabar motinystės etapas. Noriu padėti savo vaikams pagrindus, kad paskui galėtų skristi, kur jiems norėsis“, – įvardija situaciją.

Nustebino kai kurie prietarai

Moteris atkreipia dėmesį, kad bulgarai labai myli vaikus, tačiau kartais elgiasi pernelyg familiariai – lenda į kūdikio vežimėlį ar valgydami vaikui laužia bulkos ar picos, net jei tėvai  išsako pastabų. Vyresni žmonės tiki, kad jei valgydamas nepasidalinsi su vaiku, mažyliui suskaus pilvuką. Su kultūriniais niuansais moteris dažnai susiduria. Štai ir parduotuvėje pasakiusi vaikui, kad paduotų pinigus tetai ar dėdei už prekystalio, kai pardavėjai/ui buvo vos per dvidešimt, sulaukė priekaišto, kad buvo nepelnytai pasendyti ir reikėtų kreiptis kaka arba batko (kreipiniai skirti vyresnei sesei ir broliui ar jaunimui).

Iš Lietuvos pajūrio kilusi Rima tikina, kad Burgasas jai šiek tiek primena Klaipėdą. Per keliolika metų lankantis ir apsigyvenus čia požiūris į šią šalį ne kartą keitėsi. Atvykus po keleto metų Olandijoje, Bulgarija atrodė purvina, skurdi, netvarkinga, po Slovėnijos – čia žavėjo natūralumas, gamta. Tačiau pastebi ir mentaliteto skirtumų.

Bulgarai vaikui suklupus ar pravirkus dažnai kartoja „няма нищо“ (nieko tokio), moteris šią frazę ignoruoja ir vaikams neleidžia jos naudoti – stengiasi jiems padėti suprasti ir įvardinti savo emocijas ir drauge rasti išeitis, suteikia sprendimų laisvę. Panašu, kad tokia taktika pasiteisina – sunku patikėti, bet jos mažyliai net kavinėse savo noru renkasi salotas ir suvalgo visą porciją, gavę saldainių šūsnį, pasiima po vieną ar du sau ir broliui ir daugiau neliečia. Vis tik svarbiausia, pasak motinystei atsidavusios emigrantės, ne žodžiai, o veiksmai: „Gali kalbėti kiek nori, bet jei pats elgsiesi netinkamai, vaikai tai matys, fiksuos ir gal net kopijuos“.

This slideshow requires JavaScript.

Namai ten, kur šeima

Psichologija besidominti ir sąmoningumą vertinanti moteris laiko save pasaulio piliete ir visose šalyse bei žmonėse stengiasi įžvelgti ką nors gero. Štai kartą į duris pasibeldė įtūžusi kaimynė, su trenksmais užsipuolusi lietuvę, kad jos berniukai garsiai laksto ir dėl to negali užmigti jos mažylis. Moteris pripažįsta, kad iš pradžių užvirė pyktis ir juodvi susikiviršijo, bet kitą dieną, padirbusi su savimi ir supratusi, kad nenori savy nešiotis to pykčio, su kaimyne kieme ji tiesiog pasisveikino. Šioji labai nustebo, bet atsakė tuo pačiu. „Sveikinuosi su visais kaimynais be išimties, kai kurie neatsako, bet netikiu, kad ilgai užteks kantrybės, juk po kokio 100-ojo karto vis tiek atsakys. Negaliu mokyti berniukų sveikintis, o pati eiti nusukus nosį”, – savo mintimis ir auklėjimo metodais dalijasi R. Kairytė Marinova.

Pasak Rimos, jos namai ten, kur jos šeima – vyras ir vaikai. Kol bulgarai burbėjo dėl netikėtai sugrįžusios žiemos vasario pabaigoje, lietuvaitė grožėjosi sniegu ir mėgavosi pasivaikščiojimu po parką. Moteris patenkinta klimatu ir džiaugiasi, kad pasirinko gyvenimui būtent Burgasą – gražų miestą prie jūros, kuriame jai gyventi patogu, gera, kur jau susirado draugų ir, sako, jai nieko netrūksta. Gal tik lietuviška kompanija nepamaišytų, nes kitų šiame mieste įsikūrusių tautiečių, be vasarą atvykstančių trumpoms atostogoms, Rima nepažįsta, tad išgirdusi lietuvių kalbą visada atsisuka ir akimis ieško saviškių.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 263 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Staigmenos kainuoja tik truputį laiko ir noro. Vyras šiandien atsikėlė anksčiau ir iki pusryčių su mylimu haskiu Roni jau buvo išbraidęs laukus ir gervuogynus. #gervuogės #gyvenimasbulgarijoje #morningsurprise #effortcostnomoney #blackberries🍇 #bulgarianberies #villagelife #truelove #niam
Bulgarijoje mane žavi tradicijų laikymasis. Liaudies šokiai ir dainos, panašu, nesvetima ir jauniems ir seniems. Į ritmą juda ne tik specialūs ansambliai festivaliuose, bet ir daugybė žmonių, nuo pačių mažiausių, kaimų saboruose, vestuvėse, išleistuvėse, jubiliejuose, ar tiesiog nutarus smagiai praleisti laiką tradicinėje karčemoje su gyva muzika savaitgalio vakarą. O festivalyje #Pirinpee2018 gebėjimus dvi dienas demonstravo kolektyvai iš visos apskrities. Festivalio magija - kalnai, kurių papėdėje ir skambėjo dainos, juokas, prekeivių pasiūlymai, kabinimo šūkiai ir atsisveikinimo pažadai. #bulgariantraditions #liaudiesmuzika #vasarosfestivaliai #muzikosfestivaliai #nationalcostiums #pirinmountain #predelskisabor #bulgariansabor
Vasaros penktadieniai po pievas. #vasarosvakarai #pievugeles #ciairdabar #basoskojos #summermoments #meadowwalker #pasivaikščiojimai #norush #fieldofdreams
Vasara Lietuvoje - žalesnė nei vaikystės sapnuose, gaivesnė nei rytas po lietaus, saldesnė už naminį medutį, lėtesnė nei žiemos miegas. #summeratgrandmas #villagelife #greenfood #slowliving #summerpleasures #backhome #lithuaniansummer #weekendescape #outdoors #julyvibes #enjoyingthemoment #lifeisgood
Kai nereikia nieko daugiau. #myparadice #kraujosauksmas #gimtasodyba #villagelife #greenlife #garden #miniholidays #restart
#valstybesdiena #liepos6🇱🇹 #mindaugokarunavimodiena #pasauliolietuviai #vienybėtežydi #nationalathem #4milionlithuanians #blogger #selfie #backhome
Reklama
%d bloggers like this: