//
you're reading...
Kasdieniai įkvėpimai, Meilė sau, Pažintis su savimi

Mamos diena: visi mes esame stebuklai

Dar nežinau, ką reiškia būti mama, bet esu labai turtinga – turiu nuostabią mamą ir abi močiutes. Mamai esu dėkinga už besąlygišką meilę ir suteiktą laisvę – laisvę rinktis kuo, su kuo, kaip ir kur būti, pasitikėjimą nuo ankstyvų dienų ir palaikymą, kad ir ką bedaryčiau. Už atvirumą. Net pripažindama, kad, pavyzdžiui, su dainavimu man reikalai prasti, nepamiršdavo pabrėžti, kad esu apdovanota kitais gabumais ir kiekvienas esame ypatingas skirtingai. Už maksimalaus sąžiningumo pavyzdį. Už ramybės uostą, kur visada gera grįžti.

18360834_10154957266646195_1479118648_n

Nors dar nežinau, ką reiškia būti mama, esu labai dėkinga likimui už savąją. Mano ramybės uostas nuo 1984-ųjų.

Iš labai skirtingų savo būdu, patirtimi ir santykiu su pasauliu močiučių (babos Vandos ir babos Felės) vis dar mokausi moteriškumo balanso – nuo tradicijų virtuvėje iki ramybės maldoje, nuo žaismingo apsukrumo iki principingo išdidumo, nuo ašarojimo atsisveikinant iki netikėtai šiltų siuntinių, nuo aiškiaregiško žinojimo iki drąsių pripažinimų klydus.

Ilgą laiką šių svarbiausių savo gyvenime moterų buvimą šalia, pamokas ir įtaką laikiau tiesiog duotybe, savaime suprantamu dalyku. Tačiau kuo ilgiau gyvenu, tuo daugiau gyvenimas spėjo parodyti situacijų, leidžiančių pažvelgti kitu kampu ir įvertinti, kokią stebuklingą dovaną likimas man padovanojo.

Pažįstamų ir niekad gyvai nesutiktų žmonių istorijos padėjo suprasti, kaip sunku pamilti save, rasti tenkinantį gyvenimo kelią, pajusti pilnatvę, kai dėmesio, pripažinimo ir besąlygiškos meilės trūko iš artimiausių žmonių, kiek laiko ir jėgų trunka savęs paieškos ir savivertės atstatymas, patikėjimas ne tik, kad gali, bet ir kad esi vertas geriausių, šviesiausių dalykų, jausmų, emocijų, reakcijų, elgesio.

Turėjau progų, ir labai sudėtingų, pajusti šių dovanų, svajonių, santykių, gyvybės, trapumą. Be proto žaviuosi ir didžiuojuosi drauge, kuri, pasitelkusi savo asmeninę istoriją, parašė knygą „Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų“ ir siekia ne tik suteikti viltį poroms, vis dar laukiančioms savo stebuklo, bet ir skatina dialogą tarp medikų, mokslininkų, nevaisingumo diagnozę išgirdusių porų ir visuomenės. Perskaičiusi knygą ir pati savyje atpažinau ne tik kai kurias baimes ar nejaukius momentus, bet ir sustiprėjo noras jautriau pažvelgti į šalia esančius, nebijoti atvirų pokalbių ir stengtis ne tik paguosti, įkvėpti pozityvo ar net juodžiausioje situacijoje, liūdesio debesy pamatyti kažką gero ir šviesaus, bet kartais tiesiog išgirsti ir pabūti šalia, be žodžių, be noro keisti, be vertinimo, be gailesčio. Nes yra laikas juodiems debesims ir yra laikas saulei.

Savo brandumu, sąmoningumu, augimu artimo rato žmonės nustebina kaskart grįžus į Lietuvą. Sūnų auginanti draugė, kurią vadinu antra seserimi, apie globą kalbėjo jau kelerius metus. Sutikusi žmogų, su kuriuo jų šeimos vizija sutampa, ryžtingai ėmėsi veiksmų, baigė globėjų kursus, ir tikiu, kad kai kitą kartą svečiuosiuosi, jų namuose bus vienu šeimos nariu daugiau.

Apie trapumą prieš pusmetį priminė ir skaudi draugės netektis. Per Kalėdas sustojo širdis. Turbūt būtent tada danguje pritrūko dviejų angelų. Jos žaviai, talentingai ir išradingai pirmokei visu pasauliu dabar tapo stiprus, brandus ir juodam etapui užsitęsti neleidžiantis tėtis. Bičiulė aplanko sapnuose. Vis dar sunku patikėti, kad tik juose mums ir bus lemta susitikti.

Motinystės, tėvystės spalvų, patirčių ir galimybių gama labai plati.

Šiandien netyčia įsijungus „Šventadienio mintis“ įsiminė vienuolės atsakymas į klausimą, ką jai reiškia motinystė. Visus broliais ir seserimis, tėvais ir motinomis vieni kitiems vadinanti Dievui gyvenimą pašventusi moteris motinystę sieja su dalinimusi – patirties, minčių, tikėjimo, palydėjimu augimo keliu ir išklausymu sunkiais momentais. Šia prasme tikrai vieni kitiems esame tėvai ir mamos, net jei neturime biologinių vaikų.

Motinos dienos proga šiandien visiems linkiu prisiminti savo mamas, rasti gerų žodžių ir padėkoti joms už gyvenimą, dalintis savo patirtimis, idėjomis, gyvenimo džiaugsmu, gebėjimais, įkvėpimu ir augti. Nes augdami patys, padedame augti ir esantiems šalia. Šviesių minčių visoms mamoms, kad ir kur šiuo metu būtų jų vaikai – dar tik mintyse, danguje, kitam mieste, kitoj šaly, kitam žemyne ar šiltam glėby. Ir dažniau prisiminti, kad visi mes esame stebuklai, kad ir koks subliuškęs jis kartais beatrodytų.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: