//
you're reading...
Pažintis su savimi, Susitikimai, Visuomenės žaizdos, Įpročiai

Šalis, gyvenanti keliuose amžiuose vienu metu arba lietuvė Indijoje, I dalis

Rašydama apie Bulgarijos čigonus, nematomas sienas ir pribloškiančius kontrastus, prisiminiau Indijoje gyvenančią Augustę Vanamą. Vyro gimtinėje prieš šešerius metus įsikūrusios lietuvės istoriją pasakojau žurnale „Ji“. Straipsnio užribyje liko galybė gilių emigrantės įžvalgų ir patirčių. Mane sužavėjo Augustės atvirumas naujoms patirtims, savo emocijų ir jausmų analizė, tikėjimas ir noras prisijaukinti tokį svetimą, sunkiai suvokiamą ir iki tol nepažintą pasaulį. Jai daugybę kartų teko perlipti per save, tačiau suvokimas, kad augo tarsi auksiniame narvelyje, toli nuo smurto, purvo ir kasdienių pavojų, paskatino ne apsisukti ir bėgti atgal, o bandyti kurti namus ir suprasti ją supančius žmones.

Man, taip pat pasirinkusiai gyvenimą svetur, artimos ir Augustės tapatybės paieškos. Buvo momentų, kai skaitydama jos mintis vėl ir vėl pasijutau lepi ir pamaniau, kad jos patirtų iššūkių nebūčiau atlaikiusi ir greičiausiai jau būčiau pabėgusi. Juk mane net kelios minutės nepažįstamoje teritorijoje privertė pasijusti nejaukiai. Bet tikiu, kad visos tos patirtys ir jos keliami klausimai kasdien augina ją kaip asmenybę.

Savo gebėjimus, sėkmę, net vertę ir laimę matuojamės lygindamiesi su kitais. Mūsų mąstymą, pasirinkimus formuoja aplinka, vaikystė, mūsų ribas nubrėžia baimės ir protas. Kuo mažiau pažįstama aplinka, tuo mažesnis tas komforto zonos ratas, galiausiai visai lyg nematomi šarvai prilimpantis ir varžantis ne tik kūną, bet ir mintis.

Gyvenimas svetur dažnai suteikia išbandymų ir netikėtų, keistų, komiškų, kartais baugokų situacijų. Jos dovanoja progą pažinti ne tik šalia esančius, buvusius ir būsimus tos žemės žmones, bet ir save. Gyvenimas svetimos kultūros ir keistų, nematytų, sunkiai suvokiamų papročių apsuptyje atskleidžia ir iki tol neatvertus savos asmenybės klodus. Dalis jų gąsdina, tačiau atmatyti nebegalima. Tuomet jau asmeninis pasirinkimas nulemia kryptį – eiti toliau ar likti proto ir baimių apibrėžtame akligatvyje.

Žaviuosi žmonėmis, kurie renkasi sunkesnį – širdies ir pažinimo kelią.

Augustės atsakymai įtraukė lyg romanas. Jie ne tik niekaip netilpo viename straipsnyje, bet vargu, ar sugultų ir į vieną knygą. Jei A. Vanama rašytų tinklaraštį – tikrai skaityčiau. Esu dėkinga jai už pasidalijimą patirtimi, emocijomis ir pajautomis. Tos mintys padėjo pasitikrinti ir savo komforto zoną bei suvokimo ribas. Lai Augustės įžvalgos apie gyvenimą Indijoje Kliukarkoje tampa įžanga jos asmeniniam blogui.

DVASINGUMAS

Dvasingumas čia yra visiškai kitoks, ganėtinai svetimas vakariečiui. Nėra asmeninio santykio su dievybėmis, itin svarbios pareigos ir tradicijos, papročiai, kuriuos privaloma atlikti norint pamaloninti aukštesnes jėgas. Mane stebino, kaip aklai jie seka tradicijomis, kaip nenoriai įsileidžia progresą, kaip siaurai mato pasaulį ir kaip sunkiai priima kitokį, tokį,  koks yra. Laikui bėgant mano supratimas ėmė keistis. Vyras vis pastebi skirtumus, kaip buvo prieš dešimt metų ir kaip viskas pasikeitė dabar. Labai sunku būnant vakariečiu nepulti klasifikuoti ir skirstyti, bandyti susikurti sistemą, kaip vertinti įvykius, žmones, reiškinius. Visgi, tai tik laiko gaišimas. Ši šalis pernelyg milžiniška ir įvairialypė.

BEJĖGYSTĖ

Kartais apima jausmas, kad čia niekuomet negali būti laimingas, jei neatbukinsi savo jausmų ir sąžinės, nes labai dažnai pasijauti bejėgis išspręsti problemas, kurios kasdien bado akis. Ne kartą esu girdėjusi klykiant namo sargo mušamą žmoną, esu patyrusi siaubingą gėdą, kai namų valyti ir indų plauti ateina girto vyro namie sumuštos valytojos pasiųstas dešimtmetis sūnus. Klausiausi ir nežinojau kaip elgtis, kai vyro senelė, ištekinta už savo dėdės keturiolikos metų, nugyvenusi ilgus metus, pagimdžiusi 16 vaikų, iš kurių bent penkis jai teko pragyventi, taip ir negavusi galimybės išmokti rašyti ar skaityti, verkia, kad jos nelanko vaikai. Šie sutikti žmonės ir nutikimai neleidžia man užmigti ir apsimesti, kad jei mano šeimoje viskas tvarkoj, tai tikriausiai visur viskas irgi ne per blogiausiai.

ADAPTACIJA

Vis dar įvyksta dalykų, kurie mane nustebina. Nuolatinis siaubingas triukšmas, šiukšlės gatvėje, jokių šaligatvių, pastovus giminių kišimasis į vaiko auginimą, tamsūs prietarai ir religinės ceremonijos, kurių prasmės niekas jau seniai nepamena. Sunkiausia buvo ir tebėra įsilieti į čionykštį gyvenimą, atrasti savo vaidmenį, paskirtį, pareigas. Vyro šeima labai mylinti ir palaikanti, nors yra buvę ir ginčų bei nesutarimų. Esu dėkinga jiems, kad mane priėmė ir rūpinasi, ypač, kai išgirstu siaubo istorijų, kaip tėvai išsižada ar net nužudo savo vaiką už tai, kad jis nepakluso ir vedė/ištekėjo už išrinktojo, kurį susirado pats, o ne leido surasti ir išrinkti tėvams. Visgi net ir po šešerių metų tebesu užsienietė ir dažnai prarandu viltį, kad kada nors į mane žiūrės kaip į visiškai savą.

vyro-brolio-vestuves

Lietuvė Augustė Vanama dėkinga vyro tėvams už priėmimą ir rūpestį, nes girdėjo gerokai baugesnių istorijų. Nuotraukoje – Augustė (dešinėje) su vyru ir dukryte Amilu, uošviais ir vyro brolio šeima (viršuje).

DISKRIMINACIJA

Man labai sunku susitaikyti su moterų padėtimi Indijoje. Tokio laikymo antrarūšiu piliečiu nejaučiau nei Lietuvoje, nei JK. Dėl to, kad esu baltaodė, mano situacija kiek geresnė nei daugumos sutiktų indžių. Iš jų dažniausiai tikimasi tik būti geromis namų šeimininkėmis, žmonomis, mamomis. Nelaikoma blogu tonu moterį pertraukti kalbant arba absoliučiai nesiklausyti jos. Mergaitės dažnai net ir negimsta – nors lyties atskleidimas prieš gimdymą yra nelegalus, jei šeima iš gydytojo išpeša, kad moteris laukiasi mergaitės (jei berniukas, gydytojas pirštais nupiešia ūsus sau ant veido, jei mergaitė – baksteli sau į šnervės šoną – į vietą, kur tradiciškai moterys nešioja nosies auskarą, ir būsimi tėvai viską supranta be žodžių), ji neretai priverčiama pasidaryti abortą, nes mergaitė – našta šeimai. Jos tėvai turės iš savo lėšų iškelti vestuves ir dar duoti kraitį jaunikio šeimai. Po vestuvių ji išeis į vyro šeimą ir neturės galimybės rūpintis tėvais senatvėje. Įkyrų gerbėją atstūmusi mergina rizikuoja būti pagrobta arba užpulta ir apipilta rūgštimi. Indijoje dažni išprievartavimo atvejai, nors spėjama, kad tik dalis jų pasiekia policiją ir žiniasklaidą. Visuomenė linkusi apkaltinti pačią auką, nesvarbu kokio ji amžiaus, ką vilkėjo, kur ėjo. Dažną kartą net ir šalies politikai bei šventikai teigia, kad vyrai visada bus vyrai, kad nieko nepadarysi, nereikėjo moteriai eiti iš namų. Neretai ir vyresniame amžiuje moteris negauna ramybės, privalo rūpintis namų ruoša, maistu ir valymu, nes namiškiai vyrai, vaikinai ir berniukai absoliučiai neprisideda prie darbų namuose. O jei miršta jos vyras, ji neretai tampa neliečiamąja, nešančia bėdas savo giminei.

ŠVENTĖS

Kartu su vyro šeima švenčiame induistų šventes, nors aš per daug į tai neįsitraukiu. Mane ypatingai atbaido tai, kad dažnai niekas net nežino jų prasmės. Stengiuosi suruošti ir gražiai atšvęsti man kaip krikščionei prasmingas Kalėdas ir Velykas. Šeima neprieštarauja, kantriai ragauja aguonpienį, kūčiukus, auseles ir įdarytus kiaušinius. Ir vėliau nuėję į virtuvę dar pabaigia šventinę vakarienę su ryžiais ir kariais. Šeima išmoko gerti žolelių arbatas, kurių man atsiunčia tėvai, ne tik įprastą indišką juodą arbatą su pienu. Indijoje tradicijos ir papročiai yra labai labai stiprūs ir įsišakniję, džiaugiuosi net ir tais keletų patiekalų, kurie buvo priimti ir pamėgti.

musu-kucios

Prie kūčių stalo su aplankyti atvykusia sese ir vyro šeima.

Daugiau Augustės minčių ir pastebėjimų apie gyvenimą Indijoje, švietimo sistemą, auklėjimą ir patarimai keliaujantiems – Kliukarkoje pirmadienį. O kol kas kviečiu komentuoti, diskutuoti, klausti, dalintis mintimis ir patirtimis. Ar teko lankytis Indijoje? Kokios vietos, situacijos labiausiai šokiravo keliaujant ar gyvenant svetur? Kokių kontrastų pastebite savoje šalyje? Ar greitai, lengvai prisitaikote prie nepažįstamos aplinkos? Kas padeda užmegzti ryšį ir griauti sienas?

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Trackbacks/Pingbacks

  1. Atgalinis pranešimas: Šalis, gyvenanti kelis amžius vienu metu, arba lietuvė Indijoje, II dalis | Kliukarka - spalio 17, 2016

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: