Sofija po padu arba mergina, kuri skraido ir gyvenimas prie aerodromo

Rimantė nuo vaikystės svajojo, kad galėtų tik skraidyti. Troškimas išsipildė Bulgarijoje.

Rubriką apie lietuvius Bulgarijoje pradėjau metų pradžioje. Pasidalinau Elenos istorija ir kitus susitikimus su tautiečiais atidėjau pavasariui. Bulgarijoje žydint alyvoms ir kaštonams, o temperatūroms pasiekus vasarai būdingus orus, ilgiau ieškoti pasiteisinimų būtų tiesiog nepadoru. Aplankiau netoli Sofijos esančiame Balšos kaime gamtos apsupty įsikūrusią Rimantę Verbylaitę-Tzolovą su šeima.

Rimantė – vienintelė Bulgarijos lietuvė, su kuria susipažinome dar abi gyvendamos Vilniuje. Dirbdama žurnale „Aviacijos pasaulis“ ne kartą kalbinau entuziastingą parasparnio pilotę. Mergina ir pati mielai aprašydavo savo skraidymų ir varžybų įspūdžius. Kartą plepėjome susėdusios ant žolytės Valkininkų skraidavietėje ir Rimantės planai mane sudomino labiau nei pasiekimai aviacijos sporte. Ji prasitarė, kad kraustosi gyventi į Bulgariją. Mano gyvenimo vingiai jau irgi vedė link šios pietų šalies. Rimantė į Sofiją atvyko 2012 m. rugsėjį, po metų aš įsikūriau Blagoevgrade.

Susipažino parasparnių sporto varžybose.

Sukūrė aviacinę šeimą.

Skraido kartu.

Šalia namų įkūrė skraidavietę.

Skrydžiai parasparniais – poros kasdienybė.

Žavią šviesiaplaukę, kaip ir daugumą čia gyvenančių lietuvių, į Bulgariją atvedė meilė. Su dabar jau teisėtu vyru Tzvetanu lietuvaitė susipažino parasparnių sporto varžybose. Nors vienas kitą skraidūnai buvo pastebėję ir anksčiau, romantiška pažintis užsimezgė 2009-aisiais, Kroatijoje. Tuomet Rimantė parasparnių pilotų forume juokais parašė, kad namo negrįš, nes įsimylėjo bulgarą. Tąkart į gimtinę ji parvyko, tačiau širdyje jau išties virė jausmai. Dėmesio nuosekliai siekė ir pilotas iš Bulgarijos. Jis susižavėjo ne tik dangui ir skrydžiams neabejinga gražuole, bet ir Lietuva ir skraidė čia kas keletą mėnesių. Po trejų metų pora nutarė apsigyventi Sofijoje. Rimantė prisijungė prie išrinktojo įkurto parasparnių klubo „Vertical Dimension Paragliding club“, ėmė aktyviai skraidyti ir pasiekė ne tik asmeniškai, bet ir Lietuvai svarbių pergalių pasaulinėse varžybose (Europos ir pasaulio vicečempionė, 3 vieta pasaulio moterų FAI reitinge ir 1 vieta Europos reitinge). Rimantė gali didžiuotis ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka už pasiekimus sporte, o Tzvetanas – už trenerio darbą.

Jau vasarą Rimantė startuos Europos parasparnių čempionate.

Skraidyti lietuvaitė svajojo nuo vaikystės.

Pora sulaukė Lietuvos Prezidentės padėkos už pasiekimus sporte ir trenerio darbą.

Rimantės pergalės svarbios ne tik asmeniškai, bet ir Lietuvai.

Dar po metų su trupučiu jiedu susituokė Lietuvoje. Laiko jungtuvių ceremonijai skraidūnai rado žiemą, kai jau pasibaigęs intensyvus skraidymų sezonas. Prieš vestuves šeimą papildė naujas narys – gražuolis labradoro retriveris, šeimininkų vertu vardu – Termikas, meiliai šaukiamas trumpiniu Termis. O dabar pora sūpuoja 7 mėnesių dukrą Neringą ir džiaugiasi gyvenimu kaime. Į namą šeima įsikėlė likus mėnesiui iki gimdymo. Šalia įsirengė skraidavietę.

Pilotų pora laiko vestuvėms rado žiemą, kai baigėsi intensyvus skraidymų sezonas.

Šis pirkinys dviejų miesto žmonių, visą gyvenimą gyvenusių butuose, planuose atsirado kone mistiškai. Rimantė susapnavo namą ant aukšto kalno, nuo kurio matėsi ir Bulgarija, ir Lietuva. Šiais naktį aplankiusiais vaizdiniais ji pasidalino su Tzvetanu ir paaiškėjo, kad ir jis jau kurį laiką mastęs apie erdvesnį būstą. Nors Lietuvos iš balkono, deja, nesimato, tačiau šeimos namai išties yra ant kalno ir pro langus atsiveria įspūdinga kalnų panorama, netoliese klesti pušynai, tolumoje matosi Sofijos pastatai ir Rilos viršukalnė. Čia Rimantė prisipažįsta susigrąžinusi vidinę ramybę ir miesto visai nepasiilgstanti. O ir panorėjus, jis pasiekiamas per pusvalandį, tad pora dažni svečiai ten, kai atsiranda reikalų, tačiau dažniau pasigaili leidęsi į sostinės triukšmą, nei juo džiaugiasi. Kol kas viskas, ko jiems reikia, yra Balšos kaime – namai, šeima ir aerodromas.

Rimantė susapnavo namą ant aukšto kalno, nuo kurio matėsi ir Bulgarija, ir Lietuva.

Šeima persikraustė gyventi į kaimą prie Sofijos.

Į varžybas keliauja su dukra Neringa ir ištikimu draugu Termiu.

Pirmoji jaunų tėvų žiema Bulgarijos kaime.

Jauna mama šį pavasarį kilo po daugiau nei metų pertraukos, tačiau ryžtingai nusiteikusi grįžti į sportą. Jau liepą ji startuos Lietuvoje vyksiančiame Europos parasparnių čempionate. Ilgą laiką statybos inžinerijos bakalauro ir strateginio organizacijų valdymo magistro laipsnius turinčios Rimantės gyvenime skrydžiai buvo tik laisvalaikio pomėgis. Ji mokėsi, dirbo statybų įmonėje, laisvalaikiu lėkdavo skraidyti, tačiau dar vaikystėje pamilusi dangų, vis svajojo, kad galėtų tik skraidyti. Šiandien ši svajonė virtusi realybe ir visas judviejų su vyru gyvenimas sukasi apie šeimą ir skrydžius. Klubo veikla – mokymas skraidyti, pramoginiai skrydžiai tandemu, gamintojų atstovavimas ir prekyba skrydžių įranga, taip pat asmeninės treniruotės ir dalyvavimas parasparnių tikslaus nusileidimo varžybose. Nors mažiausia šeimos narė kiek prilėtino mamos gyvenimo tempą, tačiau juodvi – dažnos viešnios šalia namų įrengtame aerodrome. Rimantė padeda paruošti keleivius skrydžiams, pildyti dokumentus, paruošti sparnus ir užsegti saugos diržus, o ateity vėl dažniau imsis ir pasyvinio išvilktuvo (beje, šį, į orą parasparniams pakilti padedantį įrenginį gamina lietuvių komanda Parawinch.eu) operatorės pareigų.

Buvau įpratusi daug bendrauti, būti kompanijos siela, o atvykusi dėl kalbos barjero dažnai likdavau nuošaly, trūko dėmesio.

Nors istorija skamba kaip svajonės išsipildymas, Rimantė neslepia, kad jos ketvirtus metus besitęsiantis emigracijos kelias buvo nelengvas ir jei reikėtų viską pakartoti, ji gerai pagalvotų. „Daug keliaudavau po varžybas, tad sprendimas gyventi kitoje šalyje man atrodė smagus nuotykis. Tačiau pakankamai neįvertinau savo jėgų ir visų aplinkybių. Buvau įpratusi daug bendrauti, būti kompanijos siela, o atvykusi dėl kalbos barjero dažnai likdavau nuošaly, trūko dėmesio. Atsargiai į mane žiūrėjo ir vyro šeima, man buvo keista, kad čia nesureikšminamos šventės, neskiriama laiko serviravimui, stalo puošybai ar mažoms dovanėlėms“, – iššūkiais dalijasi Rimantė, kuri yra trečias vaikas darnioje keturių vaikų šeimoje, tad šaltesnis šeimos bendravimas jai buvo neįprastas. Skirtumų lietuvė pastebi ir darbinėje veikloje. Jei ji nori susikaupti prieš skrydį ar tiesiog pabūti viena, Lietuvoje jos noras suprantamas ir gerbiamas. Bulgarijoje asmeninė erdvė suvokiama kitaip. Žmonės daugiau bendrauja betarpiškai ir, jei neturi nuotaikos ar nori pabūti su savo mintimis ir paprašai palikti tave trumpam vieną, nors sulauki pasakymo, kad taip ir padarys, tačiau po keleto minučių kasnors būtinai ateis guosti ir klausinėti kas nutiko, siūlys sausainių ar savo petį. Jei tai nesuveiks, neva palikę tave vieną ir nekalbindami, sustos ratuku šalia ir ims bendrauti tarpusavy, kad ir kuriam aerodromo kampe bebūtum.

Rimantė parasparnių pilotų forume juokais parašė, kad namo negrįš, nes įsimylėjo bulgarą.

Skirtumai ir adaptacinis laikotarpis persikrausčius gyventi į kitą šalį ar kitaip stipriai pakeitus gyvenimą, turbūt neišvengiami. Kai ir ilgesys – šeimos, draugų, savo šalies. „Turbūt iš to ilgesio ir atstumo idealizuoju Lietuvą. Suprantu, kad ir ten viskas nėra tobula, tačiau vis lyginu ir piešiu ją šviesiausiomis spalvomis. Viskas keičiasi. Kas žino, kur nutarsime gyventi po penkerių ar dešimties metų“, – retoriškai klausia Bulgarijoje įsikūrusi lietuvaitė.

Po gyvenimo išbandymų Rimantė prisipažįsta supratusi, kad tikroji laimė slypi ne karjeros pasiekimuose ar materialiniuose turtuose, o šeimos ryšiuose ir mažuose kasdieniuose dalykuose. Aplankyti gali, kad ir geriant rytinę arbatą ir mėgaujantis puikiu vaizdu pro langą.

Šalia namų aviacinė šeima įsirengė skraidavietę. Ženklas nukreipia turistus į tolumoj baltuojantį vienuolyną, o vėjarodė – skatina arba stabdo pilotus kilti skrydžiui.