Pavasaris į Bulgariją bent vieną koją įkėlė tvirtai. Dar kartais pasišlaisto aplink langus žvarbokas vėjas ir apstumdo nepabūgusius akistatos lauke, tačiau net lietus jau kvepia gaiva ir žemė alsuoja gyvybe. Žydi vaismedžiai, baltai pasidabino sodai.
Kovo 8-oji čia dosni moteriška žemės energija, tobulu gamtos grožiu ir pavasario lengvumu. Šiandien bulgarai švenčia ne tik Tarptautinę moters dieną, bet ir Motinos dieną, nes atskiros mamoms skirtos dienos neturi. Mane kiek nustebino, kad ne tik vyrai rodo dėmesį, dovanoja gėles, sako komplimentus ir kitaip džiugina moteris, bet ir jos pačios vienos kitas entuziastingai sveikina. Smulkias dovanėles dovanoja ne tik mamoms, bet ir giminaitėms, bičiulėms, kolegėms ar bent pasveikina žodžiu. Šiandien čia tikrai justi moteriško solidarumo triumfas.
Šventes Bulgarijoje nuspėti man padeda sujudimai parduotuvėse bei pasikeitęs gatvės prekeivių siūlomas asortimentas.
Jie greitai prisitaiko prie vartotojų poreikių. Grįžta baba Marta – sulankstomi staliukai ir stendai nuklojami baltai raudonomis juostelėmis, apyrankėmis ir pakabukais, Nepriklausomybės diena – vėliavėlėmis ir tautine atributika – marškinėliais, tušinukais, kukerių karnavalas – blogas dvasias vaikančiomis statulėlėmis ir sėkmę nešančiais talismanais, Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena – gatvelė prie cerkvės mirga marga prieskoninių žolelių ryšulėliais ir darželio gėlių puokštėmis, kovo 8-oji – greitai į peršviečiamą plėvelę susukami vieniši rožių, gvazdikų, gerberų žiedai, didesnės puokštės puošiamos ryškia plėvele, užrišamas blizgus kaspinėlis ir laukiama pirkėjų. Tokių improvizuotų prekystalių atsiranda ne tik centre, bet prie didesnių parduotuvių, sankryžų, kad tiesiog neliktų pasiteisinimų nenupirkti nors vieno gėlės. Tarp puokščių – ir chrizantemų žiedai. Kad gyvoms lietuvaitėms šių geriau nedovanoti, mano bulgaras pamoką išmoko dar pirmaisiais pažinties metais, kai išrinkęs vešliausią geltonais žiedais pasipuošusį vazoninį augalą, vietoj šypsenos mano veide pamatė tik pakeltus antakius ir iš sumišimo keistai kraipomas lūpas.
Dėmesingi ir išradingi vyrai gėlių dovanoja ir savo moteris palepina ne tik kovo 8-ą, valentino dieną, per gimtadienį ir pažinties ar vestuvių metines. Save mylinčios moterys taip pat ištiesia nugarą, pasileidžia plaukus, nusišypso sau veidrodyje ir perbraukia lūpas raudonais (ar kitais mėgstamos spalvos) dažais, tikiu, dažniau nei kartą per metus.
Tiek moterys, tiek vyrai klesti ne tada, kai gauna tulpės žiedą ar kūno priežiūros rinkinį dovanų kartą per metus. Klestėjimą kuria tinkama dirva, o ją purena mūsų mintys. Kad ir kiek liesi smėlį, vargu ar jame išaugs orchidėja, nes ji ne iš tų, kurios prisitaiko ir kažkaip prabūna, nors sąlygos ir nelabai tinka ir patinka, o štai kaktusui smėlis bus tobuli namai.
To visoms ir visiems šiandien linkiu – rasti sau tinkančią dirvą, prižiūrėti ją ir klestėti, žydėti, bujoti, derėti, skleistis ir pildytis. Nepamiršti sustoji pasidžiaugti kiekvienu žiedu, lapeliu, stiebeliu ir išsišakojimu. Net tada, kai jie nuvysta ir nukrinta, negailėti ir neverkšlenti, o duoti sau laiko naujiems žiedams subrandinti. Išaugus vazoną, nesisprausti senajame, o ieškoti tokio, kuris kol kas dar šiek tiek per didelis, ir kurį pripildyti – malonus iššūkis.
Kliukarka 
Diskusija
Kol kas komentarų nėra.