Šv. Valentinas ir Šv. Trifonas susitinka vasario 14-ąją arba švenčių per daug nebūna

Bulgarijoje šiandien daug vyriškos meilės ženklų. Kavinukėse, ant suoliukų, pavėsinėse prie daugiabučių, ant sulankstomų kėdučių ar kelmų, virtusių stalu ir kėdėmis, prie garažų aidi vyriškas juokas, daug gestikuliuojama rankomis, dalijamasi emocingomis istorijomis, kilnojamos stiklinės, garuoja ant grotelių lauke čirškinama mėsa. Vyriškon kompanijon renkasi kaimynai, bičiuliai, giminaičiai. Šiandien čia minima šv. Trifono diena – vynuogių augintojų, vyndarių ir vyno šventė. Vynuogynuose nukerpamos pirmos šakelės, liejamas vynas ir pradedamas sezonas. Kad žemė būtų dosni, derlius džiuginantis ir metai geri – keliami tostai, šokama ir dainuojama.

Vietiniai pasakoja, kad anksčiau šv. Trifono diena minėta audringiau – garsiau grojo muzika, daugiau kompanijų buriavosi kiekvienam rajone, o kartais ir vynuogyne surengdavo tikrą fiestą. Tačiau ir šiandien vaikštinėjant po savo rajonėlį buvo justi jaukus šurmulys, o ore tvyrojo pavasaris. Atidariau sezoną ir aš – ne vyno, o lauko kavinių. Užsakė vynuogininkystės globėjas šv. Trifonas gerą orą, ne kitaip.

O meilės sezonas tęsiasi ištisus metus ir gyvena tas jausmas ne širdelės formos saldainių dėžutėj, kurią atidžiai tyrinėjo vieniša paauglė maisto prekių parduotuvėj prie saldėsių lentynos. Dėžutę gali nusipirkti, saldainius suvalgyti ir akimirką pagyventi saldžioje iliuzijoje, bet tikros meilės nei nurysi, nei išspjausi – ji gyvena tame kutenančiam padus šurmuly, kurį sukuria visi, švenčiantys gyvenimą.

Kai buvau vieniša paauglė, Valentino dieną norėjosi užsidaryti ir nematyti, kaip visas pasaulis poruojasi apsibarstęs rožių žiedlapiais, apsisaldinęs raudonai įpakuotais šokoladiniais saldainiais ir burkuojantis žvakių šviesoje. Vėliau supratau, kad geriau, daug geriau, taip ir neišsiųstas meilės atvirukas ir vienišas vakaras su karšta vonia, gera knyga ir minkšta pižama nei nejauki tyla, kurios nė pigus putojantis vynas nepajėgus įveikti, ar ausį prarūgusios uogienės banalumu rėžiantys komplimentai su kandidatu, neturinčiu jokių šansų antram pasimatymui, nekalbant apie dar vieną Valentino dieną. Ir kad poruotis todėl, kad taip daro visas pasaulis ir man taip reikia dabar pat, niekada nėra geras pasirinkimas.

Linkiu mylėti gyvenimą, žmones ir save. Besąlygiškai. Taip palengvinsim užduotį tiems, kurie mus myli taip pat, ir priviliosim į širdį čiulbantį, čiurlenantį pavasarį, čiaudantį tikrais jausmais!