//
you're reading...
Pažintis su Bulgarija, Pažintis su savimi, Susitikimai, Visuomenės žaizdos

Psichikos (ne)galia, patyčios arba žmogus žmogui (kartais) žmogus

Išklausymas yra didžiausia dovana žmogui, kurio niekas negirdi. Psichikos negalią turinti Božana prie to įpratusi, net daugelį savo istorijų ji pradeda fraze – nori tikėk, nori ne.

Katerina man atrodė mieliausia iš grupės gana įžūlių vietinių paauglių, dažnai užsukančių į nedidukę piceriją, kurią išsirinkau kaip laikiną priemonę stebėti žmones iš už baro ir geriau pažinti bulgarų tautos mentalitetą bei save.  Keturiolikmetė visuomet elgėsi maloniai ir mandagiai, buvo viena tyliausių ir kukliausių tarp savo bičiulių. Tai vaikas iš dėmesingos šeimos, išauklėta, santūri – atkreipiau dėmesį, nes mergina stipriai kontrastavo su dėmesio agresyviai ir iššaukiančiai siekiančiais paaugliais. Tačiau kartą toji tylenė užsuko, kai picerijoje tebuvo moteris, turinti psichikos sutrikimų, moteris, atsidūrusi už socialiai priimtino rato ribos. Merginos kaimynė, kurią ji pažįsta daug metų ir puikiai žino jos būklę ir to priežastis. Ir iš šios paauglės lūpų su šypsena ir ta pačia jai būdinga švelnia intonacija, tarsi skaitytų radijo pasaką, tyliai sklido nuodai. „Visi kaimynai renka parašus, kad tave iškeldintų““, – tėškė tiesiai.

Su ašaromis akyse, sutrikusi ir išsigandusi moteris klausė kodėl. 44-erių smulkutė bulgarės ir čigono duktė Božana, dar prieš kelias dienas man džiaugėsi ir didžiavosi, kad turi galimybę gyventi savarankiškai.

Nuodingi žodžiai, galandantys ligas

P_20151122_114108

44-erių smulkutė bulgarės ir čigono duktė Božana, dar prieš kelias dienas man džiaugėsi ir didžiavosi, kad turi galimybę gyventi savarankiškai.

„Tu baisi ir smirdi. Mirk“, – atsisveikinimui rėžė mergaitė ir darė duris lauk. Sustabdžiau ją sakydama, kad su jokiu žmogumi taip kalbėti nedera. „Ji mane kartą apmėtė akmenimis be priežasties“, – paaiškino ir išskubėjo. O aš manau, kad akmenis mėtė liga, kurią tokie žodžiai stipriai pagalanda.

Božana – neabejotinai nuoširdžiausia ir atviriausia klientė.  Jei tik turi užsidirbusi kokią monetą padėdama žmonėms pasitvarkyti aplinką ar sukrauti prekes mažose vietinėse garažuose įsikūrusiose parduotuvytėse, visuomet už picą susimoka pati. Kai pastebiu, kad nedrąsiai žvilgčioja pro stiklą, tikrindama, kas dirba ir pamačius mane veria duris, žinau – šiandien vaišinsiu aš.

Jos istorijos kartojasi, emocijos stiprios. Kartais susijaudinusi šaukia, kartais verkia. Pasakojimai vis sukasi apie tą patį – ramybės neduodančius paauglius, kurie nuolat iš jos šaiposi ir tyčiojasi. Kartais net apmėto akmenimis, šakomis ar plastikiniais buteliais. Apie iš tetos jai užleisto buto vejančius kaimynus.

Nieką dalinasi per pusę

Taip, Božana gana apšiurusi, suvargusi, rengiasi giminaičių sušelptais sunešiotais rūbais, kuriems jau metas užtarnauto poilsio.  Jau žinau, kam pasiūlysiu drabužių, kai kitą kart darysiu spintos reviziją. Kad nebedžiuginantys apdarai gyventų naują gyvenimą ir šildytų mažo žmogaus pavargusį kūną ir širdį. Božana nesibodi nukritusio picos gabaliuko imti nuo žemės ir toliau valgyti ar rūkyti kitų žmonių išmestas nuorūkas. Bet ji įprato dalintis net nieką per pusę. To ją išmokė teta. Prisipažino, kad anksčiau buvo savanaudė, bet išgirdo pastabą, kad nedera tik prašyti kitų žmonių pagalbos, centų, maisto, rūkalų, dėmesio ir nieko neduoti atgal. Dabar stengiasi pagal galimybes dalintis ir pati. Ir dėkoja – šypsena, žodžiu, o baigusi valgyti visuomet servetėle nuvalo ant stalo likusius trupinius ar nulašėjusio padažo dėmes.

Panašu, kad toje pirmoje klasėje Božanai tarsi sustojo laikas. Sako, kad ir tėvas mirė, kai buvo pirmokė. Žuvo girto konflikto bare metu. Datas moteris painioja, panašu, kad viską, kas nutiko blogo ji deda į pirmą mokyklos klasę, kur turėjęs prasidėti augimas sustojo.

Božanos sveikatos būklė – vaikystėje patirtos galvos traumos pasekmė. Ją, pirmokę, partrenkė  automobilis. Tuomet gydytojai dvejojo, ar mergaitė išgyvens. Praėjo 37 metai, o ji dar gyva ir vis dar kasdien jaučia tos avarijos pasekmės. Panašu, kad toje pirmoje klasėje Božanai tarsi sustojo laikas. Sako, kad ir tėvas mirė, kai buvo pirmokė. Žuvo girto konflikto bare metu. Datas moteris painioja, panašu, kad viską, kas nutiko blogo ji deda į pirmą mokyklos klasę, kur turėjęs prasidėti augimas sustojo.

Moteris verkdama retoriškai klausia, kodėl tada tėvai ir gydytojai gelbėjo ją, paliko gyvą, kad dabar kentėtų skurdą ir patyčias. Tokiomis akimirkomis klausiu savęs, ar viskas, kuo galiu padėti šiai moteriai – tai retkarčiais pavaišinti pica ir išklausyti.  Ir bandyti sudrausminti vaikus, kurių, spėju, keliolika metų niekas tinkamai nesudrausmino, nerado priėjimo. Vargu ar klausys, bet tai nereiškia, kad neturėčiau bandyti ir bent garsiai išsakyti nepritarimą. Turbūt galėčiau daugiau. Visada galime daugiau, ar kitaip, bet ne visada reikia. Pasaulis keičiasi ir kalnai verčiasi po truputį. Išklausymas nieko nekainuoja, o augina abi puses.

Agresyvumas yra gynyba

Ji kartais šypsosi. Plačiausiai – pasakodama apie savo vaikiną, gyvenantį globos namuose. Liubomirui 26-eri ir susipažino jiedu prieš metus, kai vaikiną perkėlė iš kitos įstaigos į miesto globos namus. Gavusi invalidumo pensiją ji visuomet vaišina jį kava ir duoda monetų „ant kavos“ dar kelioms dienoms.

Božana prisimena ir į mane kreipiasi vardu. Visuomet pasiteirauja, ar ją supratau ir, jei nevisai, bando situaciją detalizuoti kitais žodžiais. Visuomet padėkoja. O man įspėjus, kad dirbu paskutinę savaitę – nuliūdo ir pažadėjo, kad pasiilgs. Ir tai didžiausia dovana manyje gyvenančiai egoistei, kartais norinčiai pasijausti gera ir svarbia. Pajusti prasmę.

P_20151122_114125Tokių Božanų yra ne viena. Puolančių visus kaip sarginis šuo, įžengus į jų privačią teritoriją ar erzinant ir šaipantis. Visus dergiančius jų valdose. Reaguoja agresyviai, nes gina save už visus tuos, kurie turėjo tai padaryti, bet nebuvo ir nėra šalia.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: