//
you're reading...
Meilė sau, Pažintis su savimi

Apie stotis, mojavimą pro langą ir tolstantį kelią arba ramybės uostas

1910253_1072340576266_8156_nMano glėby tokia smulki, mažiukė moteris, didesnė už pasaulį – mama. Spaudžiame viena kitą tvirtai – nes gera, kad šią akimirką šalia, ir gera, kad apskritai šiame pasaulyje yra, kad turime viena kitą. Nežinome, kada vėl pasimatysime, gal po mėnesio, gal po pusmečio, gal tik kitą vasarą ir visus metus teks tenkintis virtualiais pokalbiais ir laiškais. Atsisveikinimai autobusų, traukinių stotyse, oro uostuose tokie keisti. Lyg nieko blogo nevyksta, o tau ir gera, ir skauda, ir šypsotis nori, ir guosti, ir ašaros bėga. Tarsi pastringi laiko juostoje ir atsiduri tarp dviejų gyvenimų – tarp atostogų ir kasdienės rutinos, kelionių ir namų, taško A ir taško B. Akimirkos, kai slysta iš delno mylimo pirštai, kai veriasi autobuso durys, kai tolsta peronu traukinys, kai dingsta keleivių zonoje keleivis ar dingsti tu, paskutinįsyk pamojavęs, išsitęsia.

Sutikimai smagesni. Bet tam, kad nutiktų jie, reikia ir išsiskyrimų, ir išlydėjimų. Būti tarp dviejų pasaulių kartais sunku. Gaila paleisti artimiausius žmones, net jei atvyko tik trumpam tavęs aplankyti – nes jie dalelė tavęs, namų, tapatybės. Tarsi išvažiuoja ne tik žmogus, bet ir dalis tavęs ir buvusio tavo gyvenimo. Tarsi išsiveža vaikystę. Atskirti gyvenimus su žmogumi, kuriame augai ir šalia kurio kasdien augi, sunku. Nes nėra tavo ir mano, tada ir dabar. Esam mes ir visada būsim, ar  išsibaladočiau į Antarktidą, ar į Anykščių rajoną auginti kaliaropių.

Šeima – ne vienas namas, ne šašlykai sode ir ne nuotrauka fotoateljė. Tai noras būti kartu ir pagarba norui ir pasirinkimams būti kitur ir kitaip.

Atstumas išgrynina santykį ir šimtas penkioliktą (skaičius apytikslis) kartą močiutės pasakojama istorija, kaip maži murziai per gatvelę bėgdavom jos pasitikti iš darbo siuvykloje ir jaunėlis paskutinis atcipcėdavo, vėl linksmos. Džiaugiamės kiekviena akimirka, kai tas istorijas vėl girdime, prisimename kartu, kad dar girdime.

Manęs karts nuo karto vis paklausia artimi ir nelabai žmonės, ar tėvams nesunku, kad trys vaikai gyvena ne Lietuvoje . Kartais buvimas toli skauda. Toli vieni nuo kitų, toli nuo gimtų namų. Bet toli tik fiziškai. Ir tai svarbiausia.  Kuriame namus Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje. Keliaujame vieni pas kitus. Plečiame pažinimo ribas ir nevaržome likimo.

Turėti mylimų žmonių, kad ir kaip jie bebūtų išsibarstę, pasklidę, iškeliavę, kad ir kur kurtų(si) gyvenimą, yra gera. O susitikimai yra išsiskyrimų dovana išsinešimui.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: