//
you're reading...
Kasdieniai įkvėpimai, Pažintis su Bulgarija

Apie netikėtus atradimus, smalsumą arba kaip mes išėjom pasitikti saulės ir grįžom po 8 valandų

P_20150805_063931

Seniai svajojau pamatyti saulėtekį virš jūros. Prieš penkerius metus Bulgarijoje vis atidėliodavau ankstyvą kėlimąsi, kol taip ir likau šį norą pramiegojusi. Šiemet sau to neleidau. Praėjusią savaitę Obzore prieš šeštą ryto iš lovos išverčiau ir antrą pusę, ant paplūdimio aprangos užsimečiau mėlyną megztuką, pasirūpinom fotoaparatu, nusipirkome kavos iš aparato (Bulgarijoje jų gausu ant kiekvieno kampo, kaip gazuoto vandens aparatų už kelias kapeikas mano labai ankstyvoje vaikystėje Lietuvoje), ir po kelių minučių buvome pajūry. 6.15 saulė jau buvo parodžiusi savo raudonį ir vos tik palikusi tamsiai mėlynus patalus ir pilkas pagalves.

Nors ir ne tekančios saulės šalyje, bet pradėti dieną nuo pradžių pradžios – saulėtekio  – suteikti jai geriausias galimybes išsipildyti ir išsiskleisti. Būti kitokiai ir parodyti geriausias savo puses. Tas kylantis raudonas burbulas – vis ryškėjantis, didėjantis ir agresyvėjantis, vis aštriau liečiantis odą, priminė, rodos, akivaizdžius dalykus – kad gyvybės ciklas nenutrūksta, kad saulė kyla net tada, kai jos nematome, kai miegame, verkiame, pykstamės, mylimės ar valgome makaronus su malta mėsa ir kečupu, kai paskęstame virtualiame pasaulyje ir saulę matome tik ekrane, kaip ir daugybė gerų dalykų nutinka tada, kai mes dar nepasiruošę, arba ten, kur mūsų nėra. Tačiau, kai nutariame, kad nėra jokių pasiteisinimų, išverčiame save iš lovos, pakeliame nuo sofos, vejame nuo šaldytuvo ar iš kolektyvinio sodo – ir pradedame judėti link ten, kur norime, tuos gerus dalykus savo kelyje imame matyti, ir kuo daugiau matome, tuo daugiau jų randasi.P_20150805_073834

Saulei raudonai dažant dangų, mintys dažėsi aistringai raudonu noru pažinti. Neįprastai ankstyva dienos pradžia ir laiko rezervas pakvietė pasivaikščiojimui, kuris iš planuoto pusvalandžio išsitęsė iki pusdienio. Apžiūrėjom paplūdimio viešbučius ir barus, tyrinėjom bundančią pakrantę, pirmuosius bėgikus, jogus, žvejus ir plaukikus ar tiesiog vyturius, užsiimančius geriausius gultus arčiausiai jūros.

P_20150805_064722

Pasibaigus viešbučių ir paplūdimio barų linijai laukė įdomesni atradimai. Laukiniai paplūdimiai, kur bangos, didesnio vėjo sustiprintos, skalauja uolėtus šlaitus, viliojo labiau nei grįžimas ir be žodžių sutarėm – einam toliau. Kairėje – uolos ir miškai, svyrantys medžiai – ne vieną jų matėme išvirtusį, išrautą gamtos su visomis šaknimis, keletą turėjome perlipti, norėdami tęsti savo rytinį pasivaikščiojimą, dešinėje – banguota jūra tik ką išleidusi saulę dar vienos dienos pasirodymui iš savo gilių užkulisių, po kojomis – lobynai – akmenukai su skylutėmis, kriauklės, kurias pridėjus prie ausies girdisi jūros ošimas, ir Eglės žalčių karalienės apdarų draiskanas primenančios žolės.

DSC06079

Pradėjus žingsniuoti laukiniais paplūdimiais labiau nei grįžti viliojo pasiekti tolumoje matomus namus ir iškyšulį. Ir po geros valandos jau tyrinėjome uostą, išpuoselėtas jachtas ir pamirštas valtis, apleistus garažus primenančius keliaaukščius pastatus, kuriose kadais virė gyvenimas, lakstė basi vaikai, buvo verdama žuvienė ir lošiama kortomis.

P_20150805_081650

P_20150805_081631

P_20150805_082240

P_20150805_082456

Pakylame link namų, ieškodami civilizacijos ir kavinukės, kur galėtume pailsinti saulės nugarintą odą ir suvilgyti išsausėjusias lūpas. Ankstyviems svečiams Byala kurortas nedosnus – čia niekas niekur neskuba ir pusę devintos sutinkame tik keletą poilsiautojų, traukiančių į paplūdimius – viešbučio restoranai dar užverti, ledų vežimėlis – užtrauktas tamsiu audeklu. Pakilę iki centro randame informacinius stendus ir antikinio kaimelio maketą. Ir suprantame, kad smalsumas ir kojos mus atvedė į reikiamą vietą – šv. Atano iškyšulį, kuriame archeologai rado V-VII amžių miestą.

P_20150805_084530

Kasinėjimai tebevyksta, o lankytojams jau atidengtos sienos, indai, krikštymo vietos, vyno gamybos įrankiai, kolonos, švyturys. Informaciniai stendai viliojo, bet turėjome dar valandą iki atidarymo.

DSC05942

Ieškoti parduotuvės  spontaniškų keliautojų troškuliui ir alkiui numalšinti nukeliavome į dar vieną kaimą – ten pirkome kavos, bandelių, ledų, mineralinio vandens, surengėme pikniką pavėsy po medžiu šalikelėje, vieną kartą bandėme nesėkmingai trumpinti kelią, pasiklydome, kopėm į kalną, pamatėm, kur esame, grįžom į teisingą kelią, iš skaros ir marškinėlių suformavome galvos apdangalus, fotografavomės, skaičiavome apleistus pastatus, ilsėjomės ant suoliuko, tepėmės kremu nuo saulės. Pasiekėme Šv. Atano iškyšulio valdų vartus, už kurių – tvirtovės likučiai. Nekantravome leistis į pažintį su gyvenusiais prieš pusantro tūkstančio metų. Daugiau apie šią pažintį, vietą ir  įspūdžius – šią savaitę.

DSC06051

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: