//
you're reading...
Kasdieniai įkvėpimai, Pažintis su savimi

Apie pabėgimą į kaimą arba nerimą prieš savaitę offline

DSCF0397

Gavus pasiūlymą kelias dienas ( jei viskas vyks pagal planą, penkias) pabūti kaime, pirma mintis – ten nebus interneto. Pirma emocija – nerimas, ką veiksiu, kaip dirbsiu, kaip bendrausiu, kaip tas dienas gyvensiu. Atskirtis nuo pasaulio, o gal atvirkščiai – jungtis su realybe? Savo, vietos, žmonių šalia realybe. Ir tik po to sekė  logiškos mintys, privalumų įvertinimai ir sprendimai – įrašus tinklaraščiui įkelti iš anksto nustatant skelbimo laiką, žmones, kuriems gali manęs prireikti, įspėti, kad pasiekiama būsiu tik telefonu, pasiruošti informacijos juodraščius keliems nebaigtiems ar tik mintyse pradėtiems tekstams, pasiimti kelias knygas, patogių rūbų ir pirmyn valgyti pomidorų iš daržo, gerti kavą balkone su vaizdu į kalnus, nors kiek pavėluotai, bet tesėti mamai vaikystėje duotą pažadą, kad pirmoje klasėje būdama dar nevakuosiu, bet antrokė tai jau tikrai vakuosiu atsargas žiemai ir pasiruošti paprikų ir pomidorų tyrės, marinuotų agurkų, gervuogių kompoto ir kito gėrio. Eiti į ilgus pasivaikščiojimus su šunimi prie laukinės upės pakrantės, kur ganosi ilgakasiai žirgai.

Gaminti tik lauko virtuvėje, vakarais kepti mėsą ant grotelių, pjaustyti salotas ir gardinti jas šviežiomis žolelėmis, kalbėtis bulgariškai ir miegoti vėsiame kambaryje. Rašyti ir skaityti tyloje, susikaupus ir neblaškomai dešimties interneto portalų, pokalbių langų, naujienų, straipsnių, socialinių tinklų ir radijo online.

Pasiimti užrašinę, kurios viršelyje boružės gyvena, ir daugiau rašyti ranka. Perskaityti straipsnius, prie kurių užstrigau ir tikiu, kad nauja aplinka suteiks ir naują žvilgsnį. Keltis be žadintuvo ir treniruotis ne ant lauko treniruoklių aikštelėje tarp daugiabučių, o laukuose. Dar labiau neskubėti gyventi, bet skubėti džiaugtis ir gaudyti šviežią orą ir naujas idėjas.

Ir kodėl aš nerimavau dėl interneto? Ar tas gyvų istorijų tinklas ir sutemus išjungiamas šou nebus įdomesnis, bent jau savaitei?

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Trackbacks/Pingbacks

  1. Atgalinis pranešimas: Kaip dažniau sakyti NE arba informacinio ir fizinio pasninko atradimai | Kliukarka - balandžio 16, 2016

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: