//
you're reading...
Kasdieniai įkvėpimai, Pažintis su Bulgarija

Apie sekmadienio pabėgimą arba kiek kankorėžių miške

Kai mano sesė buvo maža, tėčiui atsivedus ją į krepšinio varžybas, užuot sekusi rezultatus, iš nuobodulio ji skaičiavo…lempas sporto salės palubėje. Neatsimenu nei kiek tiksliai sesei metų buvo, nei kiek tų lempų suskaičiavo, bet tas jos pasąmoningai suregztas pabėgimo (kai nesinori būti čia ir dabar, o vietos keisti negali) planas įstrigo ilgam.

Aš vakar smalsavau, kiek miške yra kankorėžių. Skaičiavimą palikau kitiems pabėgimams, bet pamaniau, kad žinoti, kiek miške kankorėžių pravarčiau nei skaičiuoti svetimus pinigus, nuodėmes, kalorijas ar šviečiančius langus daugiabučiuose paryčiais. Mišku kvepiantis, gryno oro prisigėręs kankorėžis man atrodo puikiausias suvenyras savaitgaliui atminti, jei norisi daiktinio priminimo, už visus magnetukus, raktų pakabukus su miestų ar šalių pavadinimais. Kankorėžį gali dovanoti, gali sukurti laužą, surengti kankorėžių sviedimo į tolį varžybas, svarstyti, kiek voverių jie išmaitintų, skaičiuoti kankorėžio lapelius ir metus. Ir šis žinojimas neapsunkina, o išvalo protą ir mintis.P_20150719_123208

Tobulas sekmadienio pabėgimas. Miške, prie upės, netoli žymaus vienuolyno. Ant skardžio, po kuriuo šniokčia kalnų upė, iš abiejų mūsų išsirinkto žemės lopinėlio pusių čiurlena į ją įtekantys upeliai, kurių lediniuose vandenyse šaldėme gėrimus ir arbūzą. Ir plovėm rankas. Ir braidėm netyčia, kai koja nuslysdavo nuo drėgno akmens, bandant peršokt upelius trumpinant maršrutą. Lyg tokį sekmadienį būtų kur skubėti.

P_20150719_144814

Bėgome nuo karščio. Aukštesnėje vietovėje net ausis užgula, o nuo gryno oro svaigsta galva. Šimtametės eglės, bukai, spyglių ir kankorėžių kilimas ir tanki žaluma kitoj upės pusėj. Bėgome ne vieni – geriausios stovyklavietės, kuriose įrengtos ne tik laužavietės, bet ir tualetai, pastatyti stalai, suolai, jau buvo užimtos. Teko važiuoti aukštyn, panešėti savo mantą nuo pakelėj paliktos mašinos kiek tolėliau,bet radome puikią vietelę su panoraminiu vaizdu. Atsidūrėme tarsi pusiasaly.

P_20150719_145529

Tokiose vietose net kalbėti nesinori. Tiesiog mėgautis tuo offline jausmu. Kai klaviatūrą atstoja kankorėžiai, kuriais spyglių paklotėje spaudai ir raižai savo svajones. Kai šluota tampa paprastas pagaliukas, tačiau ir jai čia vadovauja vėjas, tad netikusį darbą tenka kartoti.

P_20150719_122334

Maniau, kad gryname ore viskas skanu buvo tik vaikystėje – ir močiutės krepšy sudėtas kumpis, ir lašinukai su agurkėliais šviežiai raugtais, ir bulka su uogiene. Turbūt ir brokoliai būtų buvę skanu, tik tada dar jų nepažinojau. Bet ir šiandien grynas oras tarsi užaštrino pojūčius ir ant grotelių kepama mėsa, raudonos paprikos, ir sultingi persikai, ir duonelė su sėmenim, ir nealkoholinis alus – viskas kvepėjo, tirpo burnoje ir norėjosi dar, kol pilvas kiek pavėluotai vos ištarė, kad jau pilnas. Tačiau pasivaikščiojimas, spėjant kur veda vienas ar kitas keliukas, spėjo sudeginti ir vieną kitą kaloriją. Tokį sekmadienį apie kalorijas galvoti nevalia.

P_20150719_152021

Kai vaikštai po akmenų dvarą, paparčių puotą, upių labirintus, žemuogių slėpinius, stebi kankorėžių poilsį, mežio žievės žemėlapius. Ir kai to gėrio užtenka visiems.

Nematėm paliktų šiukšlių ar netvarkingų stovykaviečių. Nes kitą savaitgalį vėl grįš čia patys ar jų draugai. Nes grįš kitąmet. Nes gamta turi atmintį.

P_20150719_122652

Tikrieji ir man geriausi pabėgimai,  kai gali girdėti, kas gi dedasi tavo galvoje  – be telefono, kompiuterio, veidrodžio ir laikrodžio. Jie išgrynina, atšviežina ir atgaivina. Į dailią užrašų knygelę pieštuku sėdint ant kelmelio ar akmens, valtyje, medyje ar samanų pataluos mintys liejas gerokai švaresnės ir tarp eilučių mažiau ūžesio.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: