//
you're reading...
Meilė sau, Pažintis su savimi

Apie tėvų „pagalbą“ arba batų vaksavimą iki 25-erių

100_4309Susidūrus su problemomis sutariant su savimi, keistomis charakterio savybėmis, baimėmis, kompleksais, įpročiais, bendravimo būdu, pasirinkimus kuriant santykius ir save juose, priežasčių, jei jos nėra akivaizdžios iš netolimos patirties, dažniausiai tenka ieškoti vaikystėje, tėvų šeimoje.

Dažnai tėvai siekia savo mažuosius apsaugoti nuo visų pasaulio negandų ir padėti visuose gyvenimo situacijose, kad tik vaikas būtų sotus ir laimingas, kad nesušaltų, nesusirgtų, nesusižeistų, neliūdėtų ir t.t. Jam vis kiša pagalvėlę po užpakaliu.

Turbūt viskas gerai, kai tam mažajam dar nėra metų. O po to jau laikas pažinti pasaulį pačiam. Jei siekiama užauginti smalsų, aktyvų, sąmoningą, sprendimus ir atsakomybę už juos priimančią, kūrybingą asmenybę. Žinoma, kiekvienas vaikas jau gimdamas atsineša pluoštą duotybių, bet esu įsitikinusi, kad ir auklėjimas labai LABAI svarbus. Kartais stebimasi, kodėl vienos šeimos vaikai tokie skirtingi, juk auklėjama taip pat. Tačiau ar iš tiesų taip pat? Juk tėvai, susilaukdami vaiko jauni ir vėliau, skiriasi savo branda, vyriausiasis tampa bandymų triušiu, po to dėmesio centru tampa mažiukas, jei yra daugiau vaikų, jaunuosius auklėja ir vyresnėliai, jie dalinasi dėmesiu, kiekvienas į pasaulį ateina skirtingomis aplinkybėmis, vyraujant skirtingai atmosferai šeimoje. Gali skirtis emocinė, finansinė situacija, namų aplinka, erdvė ir t.t.

Tad auklėti vienodai turbūt neįmanoma. O ir panašūs metodai galimai skirtingai veiks skirtingo charakterio vaikus, tačiau lepinimo ir nuolatinio rūpesčio pasekmes aš matau trejopas. Šiltnamio sąlygomis užaugęs žmogus arba norės atsiriboti, pagaliau viską daryti pats, priimti savo sprendimus, bus išsiilgęs laisvės spręsti, bandyti, daryti, griūti ir keltis, gyventi savo gyvenimą ir daryti savas klaidas ir atradimus, arba taip ir liks amžinu vaiku, kuris neturės ambicijų, bus įpratęs, kad juo pasirūpins ir galimai susiras tokį sutuoktinį, kuris primins tėvus ir prisiims atsakomybę už šeimos gyvenimą arba taip ir liks po tėvų (labiau tikėtina, mamos) sparneliu ir šiltai vienišaus, o tėvams iškeliavus anapilin nebemokės gyventi…

Turiu savarankiškumo stokojančių asmenų pavyzdžių ir savo aplinkoje. Kai stipraus charakterio moteris vadžias namuose perėmė į savo rankas dar santuokos pradžioje – pati susipirko ir užsinešė baldus, tempė krepšius su maisto prekėmis, pirko drabužius visai šeimai, tvarkė, skalbė ir gamino. Nors pirmuosius 8 metus gyveno kaime, pirmagimį lepino ir tėvai, ir seneliai ir net menkiausių ūkio darbų jam neskirdavo – ką gi toks smulkus vaikelis gali, juk spės dar gyvenime vargo privargti. Spėjo, bet įtariu, jog dėl to po to ir teko tą vargą vargti, kad nebuvo pratintas prie darbo nuo mažumės. Būti atsakingas bent už savo kambarį ar drabužius. Mama jam skalbė, gamino ir net vaksavo batus iki kol sukako…25! „Įkišo“ per blatą net į universitetą, nes labai norėjo savo vaikus „žmonėmis padaryti“. Kadangi pats abiturientas nežinojo, kuo nori tapti kai užaugs, specialybę parinko savo nuožiūra. Lėkė į Vilnių per sesiją tartis dėl įskaitų su dėstytojais.Tačiau pastangos gyventi gyvenimą už kitą žmogų, naturalu, nepasiteisino. Studentavimas truko metus.

25-erių vedė, susilaukė trijų vaikų, tačiau beveik visą gyvenimą didijį šeimos krūvį tempė žmona, tarsi mama būdama ir jam. Ambicijų neatsirado, jį tenkino pagalbinis krovėjo darbas ir minimali alga. Atsirado alkoholis, galiausiai lėmęs nelaimę, griuvimą, pasibaigusį smegenų trauma ir 60 proc. nedarbingumu.

Žinau ir kitą panašią istoriją, kai iš didelės meilės ir noro, kad tik vaikai būtų išmokslinti, gerai dirbtų, uždirbtų ir sėkmingai gyventų, mama stengiasi kontroliuoti, kėlė didelius lūkesčius, ypač vyresnėliui, kuris mokykloje rodė gerus rezultatus. Vėliau skatino vykti į užsienį dirbti, nupirko butą ir vis taikosi padėti. Padėtį gerina stiprus tėvo pavyzdys – vyriško, darbštaus, nuolat turinčio naujų idėjų, kaip pagerinti šeimos gyvenimą, judančio, žvalaus, besilaikančio režimo ir atsakingo. Tai skatina ir sūnus pasitempti.Vieningi ir vieni kitiems pagelbėjantys šeimos nariai – dovana, tačiau kai pagalba nuoširdi ir išties reikalinga. Kai nesistengiama gyventi vaikų ar tėvų gyvenimo. Ir kai noras, kad vaikai ar tėvai būtų laimingi yra didesnis, nei noras pasigirti sėkmingais vaikais ar tėvais, įspraudžiant juos į savo sėkmės įsivaizdavimą.

Mokausi ir stengiuosi išgirsti artimiausius žmones, suvokti jų laimės sampratą ir skatinti veikti tai, kas tą sampratą verčia realybe.

Ilgas kelias auklėti vaiką, dar ilgesnis – auklėti save suaugus.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: