//
you're reading...
Pažintis su savimi, Įpročiai

Apie sąmokslo teorijas, informaciją, nuo kurios skauda galvą ir pasirinkimą žinoti

D Sharon Pruitt nuotrauka.

D Sharon Pruitt nuotrauka.

Mano a. a. promočiutė Anastazija (vadinom ją babutė Anastazija), į šviesesnį pasaulį iškeliavusi prieš dvylika metų, kol dar gyveno šioje žemėje, nepraleisdavo žinių. Kriminalinių. Gal klystu, bet man rods, jas transliuodavo darbo dienomis vidurdienį per Lietuvos radiją. Tuomet babutė skubėdavo iš sodo ar daržo į virtuvę, pasigarsindavo seną radiją, prisėsdavo ir pridėjusi pirštą prie lūpų liepdavo būti tyliai – kad ko nors nepraleistų.
Kuo toji informacija, kiek tądien įvyko avarijų, vagysčių, ar kiek nužudyta ar kankinta vienišų senolių, jai pasitarnavo, neįsivaizduoju. Ji gyveno vienkiemy, ir man, nors retai ten nakvojant ir mažai tų kriminalų klausantis, buvo vis baisiau likti nakčiai, gąsdindavo šešėliai, garsai, o naktį prispyrus gamtiniams reikalams išbėgti į tamsų tamsiausią sodą buvo kraupiai baisu. Tad nakvynės retėjo. Babutė buvo skūpi, vis kaupė visokius nereikalingus daiktus, kuriuos mano močiutė (Аnastazijos marti) slapčia nešė į krūvą sodo gale ir degino. Tie sukaupti rakandai ir kriminogeninės situacijos šalyje žinios džiaugsmo gyvenime neatnešė. Tiesa, metų ir guvumo nepagailėjo. Gyveno ji 93 metus, daug metų pralenkusi amžiumi savo vyrą ir tris sūnus.
Kita promočiutė – babutė Kuzmienė žinias kaupdavo gyvai – bendraudama su giminaičiais ir kaimynais. Pamenu, kad vaišindavo pienu ir sausainiais ar bandelėmis, šypsodavosi aplankyta ir visuomet džiaugdavosi svečiais.
Kodėl kartais į savo galvą įsileidžiame krūvą neigiamos informacijos, analizuojame pavojus, nusikaltimus, pasiduodame panikai ar net patys ją skleidžiame? Kasdien pasauly vyksta krūva nusikaltimų, mirčių, konfliktų, avarijų, katastrofų, žūsta žmonės, organizuojama prekyba žmonėmis, narkotikais, ginklais. Pasaulis margas ir blogio jame užtektinai. Bet ar žinojimas apie tai mus apsaugo? Nuo ko? Ar jei panikuosime, kad tuoj prasidės karas, amerikiečiai ar iliuminačiai užvaldys pasaulį ar rusai susigražins buvusias SSRS teritorijas, sumažės įsivaizduojama grėsmė? Karas pirmiausia gimsta galvose. Tada jį transliuojame savo veiksmais, žodžiais, media kanalais, ir taip jis gimsta didesniame kiekyje galvų.
Karas vienoje galvoje, didelė tikimybė, kad taip ir liks joje. O karas daugelyje galvų gali virsti realiais veiksmais. Aš noriu gražaus, šviesaus, taikaus pasaulio ir kasryt linkiu visoms gyvoms būtybėms žemėje gyventi šviesius, sąmoningus ir išsipildžiusius gyvenimus.
Žinoti, kad veikia pasauly ir blogio jėgos ir jas pažinti verta, bet kam po jas kapstytis ir taip maitinti jas energija, kam įsileisti jas į savo gyvenimą ir trumpinti savo dienas? Juk jei noriu rožinio pasaulio, jis toks gali ir būti, taip jį spalvinti galiu aplink save. Nuo to, kad aplinkiniams jis gali atrodyti infantilus, juokingas, keistas ar nerimtas, jis netaps mažiau rožinis.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

There was an error retrieving images from Instagram. An attempt will be remade in a few minutes.

%d bloggers like this: