//
you're reading...
Kasdieniai įkvėpimai

Apie mokymąsi

1917379_187840961194_7051851_nMane vis pasiekia informacija apie mokymąsi – interviu per LRT televizijos laidą „Gyvenimas“ lektorius  Algirdas karalius pasakoja apie metodus mokytis greitai –  tapyti paveikslą be jokios patirties tik pirštais per keliolika minučių, kaip tapti milijonieriumi, kaip išmokti naują kalbą ir t.t. Nors tai skamba utopiškai, pavyzdžiai rodo, kad gal ir netapsi Pikaso ar Mocartu, bet tas mokymasis nėra skirtas būti profesionalu. Jis skirtas patirti naujų potyrių ir išbandyti, ką seniai norėjai, bet tikėjai, kad negali, ar buvai įtikintas.

http://www.futurelearn.com platformos kurse apie idėjas radau nuorodą į Ted talks, kur lektorius iš Indijos Sugata Mitra aiškina, kad nėra negabių žmonių, kad švietimo sistema yra pasenusi, skirta mokyti karius ir vergus mirusiose imperijose, o ne šiuolainius žmones šiandieniniame pasaulyje. Motyvacija turi būti ne baimė – suklysti, nepatikti, padaryti ne taip, per lėtai, per kreivai, per keistai ir t.t., o malonumas mokytis, pažinti, augti.

Taip mokosi vaikai, kol suaugusieji nepradeda jiems trukdyti. Juk dalykus, kurie mums įdomūs – naujus receptus, mankštos pratimus, santykių subtilybes ar naujienas apie garsenybes, orlaivių modelius, upinių žuvų rūšis ar mėgstamų dainų žodžius – įsimename be vargo. O štai tų, kuriuos kemšame į galvą, nes reikia (kodėl reikia nežinau, nes taip sakė tėvai, mokytojai, draugai, partneris, nes visi tai žino (ar mes tuo tikri?), ar apsimeta, kad žino, nes žinoti gero tono ženklas), kad atitiktume kažkokias normas ir pasiektume kažko, greitai mūsų asmeniniame atminties diske nelieka – tirpsta, trinasi, blunka ir išnyksta. Turbūt ne vienam vaikystėje girdėta frazė „nesimokysi,  eisi gatvių šluoti ar griovių kasti“. Bet ar žinoti, ką žino visi, yra pasiekimas? Ar kasti griovius ar šluoti gatves baisiausia, kas gali atsitikti, jei nesimokysi? Turbūt baisiausia tik tuomet, jei neišmoksime kurti savų tikslų ir lūkesčių, savo dėsningumų ir priežastingumo piramidžių, jei nekvestionuodami priimsime kitų lūkesčius ir neišpildysime savo gyvenimo. Jei švarios gatvės mūsų tikslas, šlavėjo darbas gali būti geriausia, kas galėjo nutikti.

Žinių kalimas, kompleksai dėl to, kad kažko nežinai ar manai kitaip – gal tai prisitaikymas, sovietinė ar dar senesnė žmonijos baimė išsišokti ir todėl būti nuplaktam vergvaldžio rykštėmis ar tardomam saugumo pareigūnų, ar bent baimė, kad mama nusuks ausį. Juk didesnė sėkmė yra žinoti tai, ko nežino niekas, net jei tai detaliausios žinios apie vieną drugelių rūšį, išnykusią prieš tūkstančius metų, apie siūlus, apie gėlių vazonus, apie salierus ar kaliaropes, apie bet ką. Kad ir sagas ar pagalvių užvalkalus. Jei įdomu, atsiminsime, domėsimės, sieksime daugiau ir pasakosime kitiems. Ir tapsime vieną dieną ekspertais – kaliaropių, šunų vilnos ar bigudukų. Ir būsime įdomūs žmonėms, nes žinome kažką, ko jie nematė ir negirdėjo,  gal skaitysime paskaitas, rengsime ekskursijas, rašysime knygas, filmuosimės televizijoje, kine, keliausime po pasaulį.

Kodėl mokome vaikus pagal vieną sistemą, jei jie tokie skirtingi?  Kodėl neleidžiame mokytis patiems? Gal neturime fantazijos sugalvoti kažko naujo?  O jei naują sistemą kurtų…patys vaikai? Man įdomu, kaip būtų . Nesu tikra, ar būtų blogiau nei dabar. Dar viena alternatyva nepakenktų.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: