//
you're reading...
Kasdieniai įkvėpimai

Apie betarpišką bendravimą, laiptukų dalybas arba grūstys viešajame transporte

306420_10150343056101195_5468135_nPrieš keletą dienų, parskridusi į Bulgariją, 100 kilometrų iš Sofijos riedėjau sausakimšu autobusu. Man pasisekė, kad po kelių skrydžių buvau tarp tų laimingųjų, kurie autobuse sėdėjo ir sėdėjo ne ant praėjimo ar laiptukų, o keleivio kėdėje, kaip įprasta. Jei būčiau įlipusi penkiomis minutėmis vėliau, būčiau viena pirmųjų, už tą pačią kainą nusipirkusi stovimą bilietą ir beveik dvi valandas prisiminimų, kaip 16-ojo maršruto autobusu riedėdavau į J. Balčikonio gimnaziją Panevėžyje ankstyvais rytais prieš keliolika metų. O jei stotį būčiau pasiekusi pusvalandžiu vėliau, būtų tekę ieškoti nakvynės sostinėje. Penktadienio vakarą į mano miestą, kaip kasvakar, paskutinis dienos autobusas išriedėjo 19 valandą.

Todėl kelios dešimtys žmonių ir sutiko važiuodami stovėdami – kito autobuso jiems būtų tekę laukti iki ryto. Nors keletas priekaištaujančių susisiekimo sistemai ar pernelyg arti stovinčiam kelionės kaimynui pasitaikė, dauguma, panašu, džiaugėsi tąvakar pasieksiantys savo kelionės tikslą.

Tokio sausakimšo autobuso nemačiau seniai, nors siekiant rekordo pasistengti reikėtų labiau – ant kelių, be rankinukų ir maišelių, dar buvo vietos kelioms eilėms smulkesnių keleivių.  Grūstis pamenu tik mokyklos laikais Panevėžy ir pimaisiais studijų metais, kai 3 ar 1 maršruto troleibusais iš Karoliniškių riedėdavau į centrą. Pamenu besipiktinančias močiutes, kad nėra kaip praeiti pro milžiniškas už žmogų didesnes vaikų kuprines. Tik klausimas, kodėl tais keliais pilniausiais reisais prieš 8 val. ryto, kuriais gužėte gužėjo mokinukai, joms būtinai reikėjo važiuoti į turgų arba kapines, liko man neatsakytas iki šiol.

Įdomus dalykas tas viešasis transportas. Pastebiu, kad kasdien į sodą, kapines ar apsipirkti tuo pačiu maršrutu keliaujančios moteriškės ar vyriškiai (retesnis atvejis, bent mano stebėjimų lauke) susidraugauja su pakeleiviais ir vairuotojais, o  kelionė nuo rajono centro ar atgal virsta politiniais debatais ar ligoninės priimamuoju.

Reguliariai keliaujant tuo pačiu maršrutu atpažįstami tampa ne tik pakeleivių veidai, bet ir jų maršrutai, o mėgstančiųjų paplepėti su bendrakeleiviais ar telefonu – ir intymesnės gyvenimo detalės. Iš atskirų epizodų galime sudėlioti ir jų gyvenimų maršruto atkarpas.

Tenka nugirsti daug pokalbių, naujų pažinčių, išpažinčių telefonu ar santykių aiškinimosi. Klausimas, ar tie žmonės jaučiasi nematomi ar jie neišsipildę dramos aktoriai, tebesvajojantys būti žvaigždėmis ar bent viešais asmenimis, taip pat man dar neatsakytas.

Man tokios kelionės, kol retos, puikus prisiminimų, stebėjimų ir atradimų laukas. Nors tarpai keleivių būryje mažyčiai, betarpiškas bendravimas – retas. Kuo labiau susitraukia asmeninė erdvė, tuo tvirtesnė ta vos kelių ar keliolikos centimetrų siena. Ir kokios smagios kelionės akimirkos, kai tos sienos griūva.

Štai, greta mano vietos ant laiptukų įsikūrę biuro asistentė, kriminalistikos žurnalistas ir IT specialistė, nors iš pradžių nebuvo labai patenkinti pažintimi ir siaurų laiptukų dalybomis, autobusui vos išriedėjus iš stoties, rado apie ką kalbėti iki pusiaukelės, kur IT specialistė išlipo. Ar tęsė pokalbį likę dviese, nenugirdau, mat saldžiai užsnūdau. O sapnuose grūstys ne ką mažesnės nei viešajame transporte. Mainosi vaizdai ir vietos, stumdamos viena kitą lauk, skubėdamos iš pasąmonės man pasiųsti žinutę. Tik jų maršrutų sistema kol kas man dar painesnė už visų lankytų miestų metro schemas kartu sudėjus.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 188 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Ši vasara buvo turtinga ir darbais, ir lietumi gausi, bet rugpjūtis itin dosnus kasdienių stebuklų ir gėrio, kuris visad buvo šalia, tik ne visad rasdavau laiko neva svarbių darbų sąraše. Lietuvoje darau pauzę, o tam tobulai tiko maudynės ežere, plaukimas laivu, draugų sąskrydis gimtam vienkiemyje, kur praleidau pirmus pusantrų savo gyvenimo metų ir iki šiol jaučiu ypatingą ryšį,  vaikščiojimas basomis, alyviniai obuoliai, cukinijos ir  žirniai. O geriausias šios vasaros nutikimas - atostogos su mama, pirmąsyk tik dviese. #summertimefun #treasures #momanddaughter #familytime #doublepower #holidays Šeima svarbiausia. #family #swan #united #strong #birds #beautifulnature #lakesidelife #relax Labas rytas. Norėčiau taip pradėti kiekvieną dieną. #morningmotivation #freshwoman #lake #trakai #slowliving #norush #kliukarkaonholidays Kai niekur neskubi, atsiveria grožiai ir likimas dosnus malonumų.  #timewithmum  #enjoyingthemoment  #norush #travelphotography #dvaras #localtravel #exploringlithuania #daytrip #summertime #beautifullakeview #landscape #history #kliukarkaonholiday Tobulas vakaras. #calm #relax #lakeside #beautifullithuania #trakai #localtravel #holidayswithmum #resting #nature #summervacation #backhome #exploringlithuania #beautifulnature #sirdisdainuoja #realisbeautiful #trakupilis #kliukarkaonholiday #panevezys #konservufabrikas #zirneliai #refresh #peas #krantogatvė #art #photografy #blackandwhitephoto #teamwork #townhistory #mondaywalk #exploringthetown
%d bloggers like this: