//
you're reading...
Kasdieniai įkvėpimai

Apie kambarį, kvepiantį liepomis

IMG_20150701_144408

Vos pravėrus balkono duris, į kambarį su vakaro vėsa įplaukia ir liepų žiedų kvapas. Nepamenu, kada paskutinį sykį jį taip stipriai jutau. Net jei visus gyvenime išgertus liepų žiedų arbatos su medumi puodelius kartu sudėčiau, šviežių žiedų kvapui tai neprilygtų. Pamenu vaikystės liepas ant kalnelio Šeduvoje prie „Lelijos“ siuvyklos šalia senelių namų. Vasaromis rinkdavome žiedus, pro jas bėgdavom dar visai pypliai pasitikti močiutės iš darbo siuvykloje ar  per pietų pertrauką.

Kai man buvo dešimt, močiutė po tomis liepomis rengė iškylą savo išėjimo į pensiją proga. Dieve, kokia tada ji dar buvo jauna! O jau močiutė. Penkių anūkų! Aš vyriausia iš jų, tad prisimenu net ir devyneriais metais už močiutę vyresnį senelį dar dirbantį. Kartais grįžtantį namo pietums su darbiniu ekskavatoriumi, į kurį ypač mėgdavo įsiropšti jaunėlis brolis.

Žiemą šalia tų liepų leisdavomis rogutėmis nuo kalno. Dabar jis atrodo įveikiamas keliais žingsniais, o tada prilygo tikrai viršukalnei.  Šlapi, murzini ir laimingi. Pas močiutę pirštinių, šalikų, senų megztinių atsargos nesibaigdavo, lyg iš laimės šulinio traukiamos.

Kambarys kvepia liepomis, o atminty vaikystės keliai, nubrozdinti keliai, kaštonai prie kitos močiutės namų Panevėžyje, vyšnia, į kurią ne kartą lipta, laukinė kriaušė, kurios šakos manęs neatlaikė, namai alyvų krūme,  adijalų palapinės, tik ką pastatyto devynaukščio liftas, tapęs dienos pramoga, maudynės karjere prie rasto. Kvepia ragaišiu, čenaku ir saldžiu sūriu su žele. Jazminu po langu.

Gera būti vyriausia. Gimiau turtinga – manęs laukė ne tik tėvai, bet ir abu seneliai ir močiutės bei trys prosenelės. Visas jas turėjau laimę sutikti ir pažinti. Abi močiutės vis dar šalia, vis dar dalinasi savo mintimis, prisiminimais, vis dar pasakoja giminės istoriją, kuriose irgi svarbios liepos ir alyvos. Abiejų jų vaikystės namų vietose tik medžiai ir liko. Ir prisiminimai.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: