//
you're reading...
Kasdieniai įkvėpimai

Apie suolelius

1917863_203650136194_3827430_n

Žmogui reikia nedaug – tik suoliuko ir su kuo pašnekėti. Koks paprastas ir genialus suvokimas aplankė mane paprastą dieną, sėdint ant suolelio prie rajono daugiabučio ir klausantis dviejų vietinių kaimynių pokalbio. Viena jų, perkopusi penkiadešimtmetį ir iš gimtosios Bulgarijos beveik nekeliavusi, paklausta kokį įspūdį jai paliko Kipras, kur viešėjo keletą mėnesių pas ten gyvenančius vaikus atsakė: „Ten nėra kur prisėsti – suolelių, kavinių, su kuo pašnekėti. Kalbos nemoku. Išeidavau pasivaikščioti pagrindine gatve iki galo ir atgal, ir viskas“. Kaip paprastai galima įvertinti šalį, o gal tiksliau savo vertybes, įpročius.
Tas sėdėjimas ant suolelių prie daugiabučių laiptinių, kartais net po vieną, laukiant kol kas praeis ar prisės, kalbantis apie orą, žolę,gėlynus, serialus ir kaimynus, apie politiką, darbus, vaikus ir dalinantis nuogirdomis, žiniomis ir paskalomis apie pažįstamus ir nelabai žmones, man vis atrodė laiko gaišimas, tiesūs klausimai, kartais pernelyg didelis kišimasis į asmeninį gyvenimą, o savo gyvenimo istorijos išklojimas, dalijimasis savo, vaikų ir pažįstamų bėdomis – neprotingas atvirumas.
Bet nieko negalvojant, tiesiog taip sėdint ir klausantis, mėgaujantis pirmąja pavasario saule, atėjo nušvitimas, kad tai nėra laiko gaišimas. Kad ant tų suolelių ir verda pats tikriausias gyvenimas, analizuojamos ir fantazuojamos svarbiausios temos, štai čia ir yra tikroji bendruomenių ar vietinė žurnalistika. Čia tikriausios istorijos, ir herojai, ir nerašantys rašytojai. Lobynai ant tų suolelių.
Dirbame, lekiame, pralekiame, o ant suolelio geriausiai matyti ir saulė, ir namo aplinka, ir kaimynų santykiai, ir vietos šunis bei kates imi pažinti, net jei jie neturi net vardų.
Noriu ir aš to savojo suolelio, kur atrodytų, man ir vieta klausytis ir dalintis. Ir įamžinti. Nors gal ir yra amžiniausia tai, kas vyksta dabar. Akimirkos amžinybė.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: