//
you're reading...
Kasdieniai įkvėpimai

Apie kryptį

https://www.flickr.com/photos/o5com/5302862115 Vilniaus kryptis, Kauno kryptis, Šiaulių kryptis, Raguvėlės kryptis, Tarptautiniai maršrutai, Rilski Monastir, Blagoevgrad, Plovdiv.

Tiek Lietuvos miestų ir miestelių, tiek Bulgarijos, Anglijos, JAV, Prancūzijos, Italijos, Belgijos ir kitų valstybių autobusų ir metro stotyse kryptys, stotelės, maršrutai aiškūs ir sustyguoti. Naujame mieste jie dar nepažįstami ir yra tikimybė pasiklysti, bet paklausus praeivių, ištyrinėjus žemėlapį ar galų gale įlipus į priešinga kryptimi važiuojantį autobusą ar tramvajų greit susivoki ir iš antro karto randi tinkamą.

Gyvenimo maršrutas – sudėtingesnis, ir kryptis linkusi keistis, ir stotelės ne visos pažįstamos, ir žemėlapis kartais išblunka taip, tarsi būtų suglamžytas, sukištas į džinsų kišenę, išskalbtas ir išsuktas džiovyklėje. Visas aiškumas išgaruoja – gali piešti jį iš naujo, kliautis atmintimi ar spėlioti. Turbūt taip ir dėliojamės tuos gyvenimo maršrutus – vedžiojami atminties kuriame ateitį, vizijas ir atsiminimus iš rytojų, spėliojame kas bus, jeigu bus, piešiame, braižome, kuriame, spalviname.

Tačiau yra žmonių, kurie kryptį žino nuo mažumės ir ja juda – pėstute, paspirtuku, dviračiu, riedučiais, autobusais, traukiniais, troleibusais, automobiliu, tranzuojant, lėktuvais, laivais, baidarėmis, plaustais, vieni ir su bendraminčiais, slidėmis, basi – visokie. Jie keičia transporto priemones ir pakeleivius, persėda, sustoja, bet nors kartais vingiuotai, juda į aiškų tikslą ar bent aiškia kryptimi.

Kiti gi skraido ratais, kvadratais, sukasi, apjuosia pasaulį, grįžta namo, vėl renka save iš naujo, vėl bėga, ieško, pasiduoda ir kyla. Nors gal tos savęs paieškos irgi yra kryptis – kryptis į save, pažintį su savo baimėmis, savo ribomis, savo mintimis, pasaulėžiūra, suvokimu.

Kai kurie juda viena kryptimi kaip automagistrale tiesiai, nesustodami nė  į tualetą, nei kavos degalinėj, niekad nepasukdami pasidairyti į jokį miško keliuką. Dažnai tokiems žmonėms pavydima, kad jauni, o jau tiek pasiekę, karjeros viršūnėje. Bet jie nesustojo, nesidairė, nematė, nepatyrė. Jie lėkė! Bet jei galiausiai iškišę liežuvį pamokas išmoko ir bent trumpam stabtelėjo, gal ir buvo verta.

Man įdomiausi tie skraidantys ratais kvadratais. Gal kad panašesni į mane? Nors, rodos, kad ta kryptis manyje yra ir buvo – rašyti, mylėti, nesijaudinti ir gyventi taip, kaip noriu, veikti tai, kas patinka, keisti tai, ką galiu ir keisti požiūrį į tai, ko pakeisti negaliu. Nuo savęs gal ir bėgau, bet nepabėgau. Svarbiausias atradimas, kad kryptis turi būti nupiešta mūsų pačių – ne tėvų, ne svetimų lūkesčių, ne mokytojų, draugų, partnerių ar visuomenės normų. Tada tinka ir zigzagai, ir kringeliai, ir ratai, ir tiesės. Ir tik tik tada kryptis veda į tikslą. Mūsų tikslą.

Ateitį kuriame šiandien. Net jei nekuriam. Bet ar būna bekrypčių gyvenimų? Man rodos, ne. Jei mes neturime krypties, gyvenimas, aplinka, mums ją suteikia. Tik kartais ji gali vesti žemyn, atgal ir būti tokia garbanota, kad patys nesugalvotume. Kasdien bent kelias minutes skiriu pamąstymui, kur ir kodėl einu, kokią visatai žinutę siunčiu apie savo kryptį. Stengiuosi visatą, likimą ir visus dievus ar kaukus išlaisvinti nuo papildomo darbo už mane. Kad nevedžiotų nei už nosies, nei už ūsų tampytų.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: