//
you're reading...
Kasdieniai įkvėpimai

Apie atvirlaiškius

Paštu atkeliavo laimėta atvirlaiškių knyga. Ji puiki, dar kvepia spaustuvės dažais. Tikras džiugesys lietingą dieną. Už lango niūru, lyg plaukiotum cepelinų puode, o knygos vaizduose net skęsti malonu.

Džiugesys trigubas – visad malonu gauti siuntinį-dovaną, veikia netikėtumo efektas, azartas, kuo greičiau išpakuoti, antraf – leidinys puikus, naujas, dar kvepia spaustuvės dažais, jį malonu liesti, pasinerti į vaizdus, kuriems užfiksuoti autoriams prireikė ne vienų metų pastangų – tinkamo metų, paros laiko, rakurso, akimirkos ir lašo sėkmės. Gera į albumą vartyti, norisi dar paturėti, pačėdyti, kaip dailią saldainių dėžutę ar naują rūbą, vaikystėj dažniausiai saugotą rugsėjo pirmajai. Pervertus visus atvirukus  akimirksniu širdin įkrito keletas vaizdų, palietusių labiausiai. Tai daugiau nei profesionaliai įamžinti vaizdai – tai filosofija, ramybė, pabėgimo galimybė – tai žmogus valtyje vidury ežero saulei tekant vidury miškų, tik jis, gamta ir ryto ramybė – tai tobula pasaka, svajonių pabėgimas, išeitis – iš bet kokios situacijos – valtis ir ežeras, net jei ir tik mintyse.Vieniškas kryžius laukuose tarp medžių, geltonai nutviekstas saulės, lyg dangaus palaimintas – apie atmintį, laisvę, išėjusius, tapatumą, maldą ir šviesą; apie paukščius ir vaivorykštę, nuspalvinančią jų skrydį, skrydžio džiaugsmus, gamtos ritmus ir migraciją; apie vienišą sodybą, primenančią man gimtus namus, kartų ryšį ir pasirinkimo, kaip, kur, kodėl gyventi galimybę.

Carte postale Georges Léonnec“ by Georges Léonnec

Dar gaila plėšti bent vieną atviruką, kaip išlupti pirmą saldainį ar atidaryti prabangų butelį vyno. Toks savanaudiškas ir puikybės pilnas, bet toks malonus turėjimo jausmas – tarsi ką tik į save sugėriau visus Nuostabios šalies vaizdus ir turiu tiek daug.  Tačiau atvirlaiškiai skirti linkėjimams – draugams, bičiuliams ir nepažįstamiems žmonėms, skleisti gerąją žinią apie nuostabią šalį – Lietuvą. Tai, vienas gražiausių jausmų, dalintis ir dovanoti – žinią, linkėjimus, šilumą, idėją, svajonę. Kiekvienam jų ateis laikas iškeliauti iš knygos į platų pasaulį – kruopščiai parinkus tinkamiausią vaizdą adresatui, progą ar dieną be progos, kad ji taptų proga džiaugtis, pakilti nuo žemės, tinkamai parinkti žodžius, linkėjimą, parkerį, laiką, ramiai užrašyti, kulniuoti į paštą. Et, velniškai malonus procesas laukia ir naujų pažinčių, naujų kelių, kur šie laiškai mane nuves, ir atsakymų.

Žmogų valtyje noriu pasilikti sau – kaip svajonę, kaip galimybę, kaip išeitį ir įkvėpimą kurti tobulus rytus.

Atvirlaiškiai nepelnytai pamiršti, pamaniau gavusi knygą, bet ar tikrai. Ar būtinai jie turi būti siunčiami popieriniai, profesionaliai padaryti – tai kitaip, tai gera, gražu, pamiršta sena, bet ir be progos galima sukurti atvirlaiškį čia ir dabar ir pasiųsti artimiausiam adresatui ,kad ir šypseną – juk jei ją siųsit ir kitiems, ant jūsų veido ji nesusiaurės, o besišypsančių aplink padaugės.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: