//
you're reading...
Pažintis su Bulgarija

Apie efektyvią laimę arba rytoj 10-ą Mėnulyje

kahl-68145_1280

Visata gauna žinutes, mintys, svajonės pildosi ir šiandien daug savo minčių girdėjau scenoje. Lūpomis drąsių, tikrų, nuoširdžių ir įkvepiančių Bulgarijos moterų, kurios savo patirtimi, įžvalgomis ir sėkmės istorijomis dalijosi „Tedx Blagoevgrad Woman“ susitikime. Kai kurios temos buvo artimos toms, kas mano mintyse sukasi pastaruosius metus, o renginys tarsi pats mane susirado – iššoko reklama Facebooke.

Nikolita Asenova kalbėjo apie nevaisingumą – apie medicininę problemą, kuri šalyje vis dar labiau suvokiama kaip socialinė problema, neturinčioms vaikų poroms daromas spaudimas, metami kaltininimai – netinkamu gyvenimo būdu, įpročiais, paleistuvyste ar savanaudiškumu, siūloma įsivaikinti, žiniasklaidoje tema paliečiama paviršutiniškai, ir labiau domimasi skandalais, nei nuodugnia analize. Nevaisingumo problemos slepiamos, jų gėdijamasi, o pagalbos dažnai kreipiamasi per vėlai. Nikolita savanoriauja nevyriausybinėje organizacijoje, kuri padeda tokioms poroms ir sukūrė informacinį portalą bulgarų kalba, buria gydytojus, konsultantus, organizuoja renginius ir viešina problemą.

Gydytoja Biliana Todorova kalbėjo apie natūralų kūdikių maitinimą – šiltai, mielai, rodos, pati išmaitintų visus buteliukais kemšamus kūdikius, jei tik galėtų. Įvardino sistemos problemas ir pakitusias socialines normas, kurios šiuo metu neatitinka gamtos normų. „Viskas apgalvota, sutvarkyta, kūnas prisitaiko, bet mes norime visur būti geriausi, tik nevisada suprantame, kad geriausio nereikia kurti. Geriausias maistas kūdikiui – jau sukurtas“, – pasakojo ji. Ir patikino auditoriją, kad moterų, negalinčių natūraliai maitinti dėl ligos, fiziologinių ar kitų priežasčių yra labai maža dalis – vos penki procentai, maksimum dešimt, o visos kitos, kurios anksti nutraukia maitinimą ar pritrūksta pieno – susiduria su tokia situacija dėl informacijos trūkumo ar pasidavimo socialinėms normoms, kurios nėra pagrįstos moksliškai.

Simona Genkova – muzikos mokytoja, dirbanti su vaikais ir suaugusiais jau tris dešimtmečius. Jos tema vadinosi „Pianinas kalnuose“, kalbėjo apie asmenybės ugdymą, apie tai, kad kiekviename iš mūsų gyvena dalelė Mocarto, tačiau ar išaugsime kompozitoriais, ar gyvenimą baigsime kalėjime, priklauso nuo to, kurią dalį maitinsime. Kalbėjo apie vaiko ryšio su gamta svarbą, natūralų pasaulio pažinimo procesą atidarant visas spinteles ir barškinant puodais ir samčiais, užuot džiaugusis pirktiniais žaislais (jie įdomūs tik kelias pirmas dienas), apie pokalbių su tėvais svarbą. Jei trūks pinigų, išgyvens vaikas, svarbiausia, kad jis suprastų žodžių reikšmę, suprastų pasaulį, atskirtų tikra nuo manipuliacijų, kad turėtų savo pasaulį, bet kurtų ir saugotų, ir puoselėtų ir ryšį su žmonėmis. Kad įsitrauktų į veiklą. Ji pasakojo apie socialinės rizikos grupių vaikams skirtus muzikinius projektus, stovyklas, kur tokie vaikai atsigauna, įgija pasitikėjimo savimi. Papasakojo apie pasaulio banko remiamą projektą Venesueloje – kuriamus vaikų simfoninius orkestrus. Argumentas – vienas investuotas doleris į vaiko muzikavimą vėliau atneša 1,68 dolerio ekonomikai.

Blagovesta Pugiova ir jos kalba mane sujaudino labiausiai. Rodos, ir jos pačios akyse sužibo ašaros. Ji kalbėjo trumpai, bet taikliai .  V. Pareto optimalios naudos principą (toks gėrybių padalinimas, kurio jau nebegalima pagerinti, nepabloginus kurio nors vartotojo situacijos), apie kurį išgirdo studijuodama ekonomiką, ji pritaikė efektyvios laimės teorijai. „Jei padarysiu kitą laimingą, mano laimė nesumažės“, – sako sau Blagovesta kaskart, sumaniusi aplankyti vienišą garbaus amžiaus kaimynę ar vykdama į vaikų namus, organizuodama labdaros akcijas. Ji įsitikinusi,  kad viskas įmanoma. Prieš ko nors imdamasi, Blagovesta užduoda sau du klausimus – ar tai padės žmonėms ir žmogiškumui ir ar neprieštarauja fizikos dėsniams, jei atsakymai teigiami, telieka pradėti. Ji pristatė ir savo poezijos knygą, įkvepiančiu pavadinimu „Rytoj 10-tą mėnulyje“. Nėra blogo laiko, blogo oro, nepakankamos pagalbos, yra idėja, startas ir veikiant viskas išauga reikiama kryptimi. Svajinga, jautri mergina, kurią dirbant televizijos reportere, šokiravo vaikų skurdas, už kelis levus parsidavinėjantys seksui vaikai, ėmėsi veiksmo – dovanojo vaikų namų auklėtiniams knygas. Manė, kad paskaitę jas vaikai prisimins, ką reiškia svajoti, įgys motyvacijos, kurs ateitį. Knygos liko lentynose nepaliestos. Tuomet su grupele draugų ėmė važiuoti į vaikų namus ir skaityti vaikams patys. Daug susidomėjimo nesulaukė, bet keletas vaikų buvo be galo laimingi – nes pirmą kartą kažkas laiką ir dėmesį skyrė tik jiems. Iniaciatyvos augo ir dabar ji labiau administruoja, nei tiesiogiai padeda, o nuopelnus skiria savo komandai ir žmonėms, kurie tyliai padeda – senyvai kaimynei, vaikams, giminaičiams, elgetoms ar gyvūnams šalia savęs, kurie neabejingi. Rytoj 10-ą ieškosiu, kam padėti. Apsidairysiu.

Milena Andreeva kalbėjo apie dėkingumą. Tarsi mano mintis skaitytų. Labai rami, šviesi, nešanti gėrį. Nuo jos sklido šiluma, buvo gera jos klausyti, akys žibėjo, šypsena – magiška. Ji tiki, ką sako, ką daro. Keletą metų gyvenusi Pietų Korėjoje išmoko dėkingumo protėviams, pagarbos vyresniems – juk jų dėka esame čia ir dabar ir mūsų eilė atiduoti pagarbą ir tęsti tradiciją. Ji prisiminė, kaip dar vaikystėje žiūrėjo Oskarų teikimo ceremonijas, žavėjosi žaviomis damomis įspūdingomis sukniomis, bet labiausiai jai įsiminė, kad atsiimdami apdovanojimus visi garsūs asmenys savo kalbą pradėdavo nuo žodžio ačiū – komandai, tėvams, draugams, aplinkai. Ji kalbėjo apie dėkingumą sau, už tai, ką turime, ką nuveikėme, ragino dažniau apie tai susimąstyti – apie savo akis, šypseną, nes tai, ką matome savyje ir kiti ima matyti. „Kai kažkas padėkoja už nuveiktą darbą, tai mane įkvepia dar keleriopai tiek nuveikti“. Ji dėkinga ir už savo pasiekimus, didžiuojasi savo šalimi ir tiki, kad trūkumai tik motyvuoja judėti į priekį.  Dėkingumas – sėkmės formulė. Tokia buvo jos tema ir aš ja patikėjau.

Diana Stojanova – autolenktyninkė, kuriai už nugaros varžybose lieka ne vienas vyras. Čempionė, kurios kraujyje – benzinas. Jos močiutė buvo lenktyninkė, mama tapo jos navigatore, o šią navigatorę įsimylėjo komandos mechanikas ir jie sukūrė šeimą. Diana įsitikinus, kad moterys gali būti tokios pat fiziškai ir psichiškai stiprios kaip vyrai, o įvaizdis, kad turi būti gražios ir mielos, gali padėti tais momentais, kai nenori parodyti, kiek gali. Tačiau ji pabrėžė, kad iki pergalių reikia nueiti ilgą kelią, kuriame ir daug nesėkmių, startų be finišų – bet jie ir motyvuoja judėti toliau.

Venetos Andonovos kalba pasirodė piktoka, bet ugninga maniera uždegė. Ji rimta oratorė, turi aktorės gabumų ir po švelnių, moteriškų tonų buvo kontrastas, tačiau supratau, kad pyktis gali būti puikus motyvas pokyčiams – pyktis dėl neteisybės, dėl skurdo, dėl vargo. Ji pasakojo Peru pavyzdį, kaip vienišos motinos „išnešė“ resoranų verslą, nes yra lojaliausios darbuotojos – už tai, kad jomis patikėjo, davė šansą užsidirbti. Jos tą šansą išnaudojo savo vaikų gerovei. Ir nebereikėjo nei valstybinių darželių, nei paramos programų – socialiai atskirtų, nurašytų grupių integraciją į savarankišką gyvenimą, darbo rinką – puikus sprendimas kuriant stiprią visuomenę. Ji pasakojo ir kitą pavyzdį, kai verslininkas, pamatęs tyrimų duomenis, kurie rodė, kad Peru mokiniai trijuose parametruose yra 65 – paskutiniai tarp tirtų šalių, suvokė, kad jo verslai nieko verti, jei nebus kam juose dirbti, kam juos kurti ateity ir investavo į išsilavinimą. Veneta tiki, kad jam pavyks padayryti ryškų pokytį.

O aš esu dėkinga, kad galėjau klausyti šių kalbų ir jau gebu tai daryti bulgariškai. Pokyčiai prasideda nuo mūsų, o pokyčiai viduje prišaukia bendraminčius ir reikiamą informaciją.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: