//
you're reading...
Meilė sau

Apie pakankamumą

DSC05516

Kai širdis nusilpusi ir nepajėgi pilnai atlikti savo darbo, kad būtų užtikrinti fiziologiniai žmogaus poreikiai, diagnozuojamas širdies nepakankamumas. O kaip su dvasiniais poreikiais? Ar mūsų širdis visuomet pakankama – suprasti save ir kitus, pajausti empatiją, besąlygišką meilę norą padėti, suprasti?

Dažnai jaučiamės nepakankami patys sau – nepakankamai gražūs, liekni, sportiški, protingi, darbštūs, gabūs, talentingi, sėkmingi ir t.t. ir pan. Tą savo nepakankamumą, idėjų, darbo su savimi ir savęs pažinimo spragas, dažnai bandome pildyti kitais žmonėmis, užuot pirma išsiaiškinę reikalus su savimi. Kuo daugiau kompleksų, nuoskaudų, pykčio sau ir pasauliui pertekliaus ir stygiaus jausmo mūsų viduje per gyvenimą prisikaupę, tuo didesni ir mūsų reikalavimai kitam, dažniausiai pačiam artimiausiam – tikimės, kad tai Jis ar Ji padarys mus laimingus, privers jaustis gražesniais, sveikesniais, reikalingesniais ir svarbesniais.

Susituokus, ar apsigyvenus kartu kartais vis dar sakoma „susitvarkė gyvenimą“. Net ir XXI amžiuje. Vidinio nepritekliaus joks kitas žmogus niekuomet nepajėgs kompensuoti. Tik mūsų darbas kaupti savy meilę sau – ne tik kitų įvertinimus ar kritiką, o sau svarbius nuopelnus, pažangą, svajones, pastangas, kasdienius stebuklus. Kol netapsime sau pakankami, tol ieškosime žmonių-kompensacijų. Tačiau ir jie nebus pakankami. Trauksime lyg iš gausybės rato savo nuoskaudas, bet kaltinsim tą, kuris šalia. Savo nepasitikėjimą savimi versime pavydu, kontrole ar kaltinimais, savo neįgyvendintas ambicijas – valdingumu ar aukos vaidmeniu, savo baimes – prisitaikėliškumu ar isterija. Kol nesijausime laimingi, tol rasime priežasčių, kodėl ir kitas nėra pakankamas – pakankamai mylintis, pakankamai uždirbantis, pakankamai tvarkingas, pakankamai gražus, stiprus, darbštus, ambicingas, rūpestingas ir t.t.

Pakeisti savo mąstymą, susitaikyti su skaudžiomis patirtimis, pažinti save ir besąlygiškai pamilti – nelengva užduotis meilės sau stokojantiems. Siūlau eksperimentą – pirmiausia su tuo brangiausiuoju, esančiu šalia, imti sąmoningai elgtis taip, lyg jis pakankamas, daugiau nei pakankamas – girti pastangas, pastebėti ir mažytes pergales, dažniau sakyti, kad mylim, kad gera kartu, išklausyti, bet nedalyti patarimų, nekurti scenarijaus, palaikyti idėjas ir iniciatyvas. Iš pradžių teks sąmoningai galvoti, stabdyti save, galvoti komplimentus, bet jau po savaitės priprasite ir mylimas žmogus (partneris, mama sesuo, draugė, vaikas, senelis ar kaimynas) jūsų akyse taps svarbesnis, šaunesnis, įdomesnis ir vertas pasididžiavimo. Tai pirmas žingsnis ir į daugiau meilės sau – jei galite pastebėti gėrį kituose, juk galite ir savy – su savim juk praleidžiame daugiausia laiko, tad užuot bėgę – į virtualybę ar miesto triukšmą, stebėkime save ir mokykimės mylėti. Pasaulis daug šviesesnis mylint save, bet primenant sau, kad ir visi šalia mūsų yra daugiau nei pakankami.

Reklama

About Justina Mikeliūnaitė

Pleputė, stebėtoja, rašytoja ir istorijų sekėja. Emigrantė, žurnalistė. Kliukarka.

Komentarai

One thought on “Apie pakankamumą

  1. Man patinka 🙂 Super mintys!

    Patinka

    Posted by dalyciux | liepos 25, 2015, 10:05 am

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Kategorijos

Įveskite el. pašto adresą, kuriuo norite gauti pranešimus apie naujus įrašus.

Prisijunkite prie kitų 196 pasekėjų

Follow Kliukarka on WordPress.com

Instagram

Blagoevgrade vyksta karšto vyno festivalis. Jei paskubėsit, dar spėsit ir ryt:) Apie Kalėdas įprastai pradedu galvoti gruodžio vidury, bet šiandien nuotaika jau šventinė, klausant bulgariško roko koncerto su karštu vynu. Ruduo plaukuose, kiemuose, daržuose ir lėkštėse. 
Maistas šildo, gydo ir įkvepia, jungia ir yra puiki pokalbių tema.
Apie virtuvės reikalus labai skaniai paplepėjom su profesionalia kulinare @baltutyt Apie jos kelią iš Mažeikių į Sofiją skaitykite www.kliukarka.wordpress.com Rudens magija.
Obuolių kambarys sename name.
Kieme kvepia šlapiais lapais ir raudonskruosčiais vaisiais.
Pyragai, kokteiliai ir dantų galandinimas. Viskam savo laikas.
#applemania #autumnvibes #reserve #readyforwinter #oneappleadaykeepsthedoctoraway #applesmell #savings #blogger #kliukarkablog #bloggerlife #bulgarianautumn #novemberjoys Kai galvoje pilka, kartais tereikia pažiūrėti sau po kojomis. 
#rudenssapnai #autumnvibes #autumnperson #bulgariannature #slowliving #colourfullife #enjoyingthemoment #sunnyday #hereandnow #inspiration #weekendoutdoors Ši pasaka ne mano - ji Šiaurės jūros undinės. Galim grįžti į praeities vietas, bet grįžti į tuomečius save - suktas reikalas. 
Lyg ir tas pats, 
Lyg visai kitas.
#vidiniaidialogai #siauresjura #kelioneslaiku #talkingtomyself Va toks vat ūkanotas nutiko šis rytas. Rūkas išsisklaidė, saulė iš debesų patalų išsirangė, bet tos rudens miglos liko mintyse - jaukuma, ramuma, arbatos su medumi, knygos ir adijalai. Rudens aš vis tik vaikas. #nofilter #autumnvibes #octobermorning #foogy #mysterious
%d bloggers like this: